Fizikiniai ir cheminiai reiškiniai

Fizikiniai ir cheminiai reiškiniai

Aplink mus visada yra kokių nors medžiagų. Bet ar medžiagos visada nesikeičia? Gamta yra didžiulė laboratorija, kurioje nuolat keičiasi įvairių medžiagų pavidalo agregacijos būsena, taip pat formuojasi naujos medžiagos.

Uolienos ir mineralai, veikiami saulės, vandens, anglies dioksido ir kitų medžiagų, palaipsniui sunaikinami ir paverčiami naujomis medžiagomis. Žaliuose augaluose iš anglies dioksido ir vandens susidaro gliukozė ir krakmolas. 

 Žmogus iš gamtos paimtas medžiagas (gamtines dujas, aliejų, rūdas) paverčia jam reikalingu benzinu, guma, plastikais, pluoštais ir metalais. Dažnai dėl daugybės virsmų gaunamos naujos medžiagos, kurių gamtoje nėra. Dėl visų šių reiškinių pradinės medžiagos sunaikinamos ir iš jų sudedamųjų dalių susidaro naujos medžiagos.

Fizikiniai kitimai:

Tai medžiagų kitimai, kai pasikeitus aplinkos sąlygoms keičiasi medžiagos būsena.

Pvz.: Skystosios medžiagos kaitinamos garuoja (vanduo garuoja), o šaldomos šąla (vanduo užšąlą).

Cheminiai reikiniai

Cheminiais reiškiniais vadinami reiškiniai, kurie lemia visiškai skirtingų medžiagų atsiradimą nuo pradinių. Pavyzdžiai: drožlių deginimas, kefyro gavimas iš pieno, krakmolo susidarymas augaluose.

Palyginimas

Taigi lemiamas kriterijus yra pokyčių gylis. Skirtumas tarp cheminių ir fizikinių reiškinių yra tas, kad pirmuoju atveju pradinės medžiagos yra visiškai sunaikinamos, o antruoju atveju jos lieka savaime. Kitaip tariant, cheminiai procesai lemia dramatiškesnius pokyčius, nes jie vyksta molekuliniame lygmenyje.

Tokios reakcijos gali vykti tiesiogiai kontaktuojant su medžiagomis, nesant papildomų veiksnių, taip pat veikiant elektrai, šviesos bangoms, kaitinant arba dalyvaujant katalizatoriams. Rezultatas yra medžiaga, turinti naują sudėtį ir savybes. Pavyzdžiui, rūdis, į kurią oro drėgmės įtaka virsta geležies lakšto sluoksnis, yra visiškai kitokių savybių nei pati geležis medžiaga.

Kai kurie požymiai rodo, kad įvyko cheminė transformacija. Vienu atveju keičiasi skonis (kaip kopūstuose po marinavimo), kitu - spalva (mėlynojo krakmolo tirpalas, kai į jį pridedama lašas jodo), trečiuoju - išsiskiria dujos (sodos ir acto sąveika). Taip pat gali susidaryti nuosėdos, gali atsirasti savotiškas kvapas arba gali atsirasti šiluma.

Kuo skiriasi cheminiai ir fizikiniai reiškiniai? Tai, kad pastarosios, nenaikinant molekulių, sukelia kitokio pobūdžio pokyčius. Pavyzdžiui, yra perėjimas į kažkokią kitą agregatinę būseną (kietas šokoladas tirpsta delne). Gali keistis forma (iškočiota tešla), matmenys (sutrumpinant vielų ilgį šaltyje), padėtis erdvėje (krentantis rutulys). Bet cheminė sudėtis visais atvejais išlieka tas pats.

Multiple Select

Kurie iš šių reiškinių yra cheminiai?

Multiple Select

Kurie iš šių reiškinių yra cheminiai?

• Ežero vanduo buvo padengtas ledo pluta.

• Rūdžių išvaizda ant geležies nagų.

• Aukso viela buvo įvilkta į siūlą.

• Degantis benzinas vidaus degimo variklyje (automobilyje).

Multiple Select

Kurie iš šių reiškinių yra fizikiniai?

• Ledo žaislas ištirpo pavasarį.

• Lietaus pudrų džiovinimas.

• Norėdami paruošti tešlą, šaukštą sumaišykite soda ir acto rūgštis.

• Jūros banga.

Multiple Select

Kurie iš šių reiškinių yra fizikiniai?

• Į azoto rūgštį įmesta švino dalis, ji „išnyko“, „ištirpo“ ir išsiskyrė rudos dujos.

• Ledas buvo numestas, sudužo ir pasirodė keli ledo gabaliukai.

• Atšiaurios uolienos.

• Sidabro šaukštas tamsėjo ore.

Multiple Select

Kurie reiškiniai yra fizikiniai?

• Vandens išgarinimas iš upės paviršiaus.

• Žibalo deginimas lempoje.

• Oro judėjimas (vėjas).

• Kepant pieną, gaunamas kefyras.

Multiple Select

Kurie reiškiniai yra cheminiai?

• Degančios degtukai.

• Cukrus arbatos stiklinėje

• Vaikai paplūdimyje pastatė smėlio pilį.

• Cinko gabalas buvo įmestas į druskos rūgštį, o dujos pradėjo intensyviai išsiskirti.