apibendrinimas

Apibendrinimas

Knygoje „Tėvynės ieškojimas“ (1992) Česlovas Milošas rašė: „Istorikams ir polonistams bei kiekvienam literatūros mėgėjui kelionė į Vilnių – tai žygis į legendos ištakas, o gal tiesiog į šventovę, galbūt net labiau negu į Krokuvą, kur prakilnioji praeitis yra senesnė ir ne tokia gyva. Juk romantizmas prasidėjo Vilniuje. Jo gatvėmis gali klajoti vietoje kelionių vadovo laikydamas rankoje poezijos tekstus: šiame name Mickevičius rašė „Gražiną“, o aname – su šeima gyveno daktaras Bécu, Słowackio patėvis, šičia vėl – profesorius Sniadeckis ir taip toliau. O vis dėlto atrodo, jog Vilniuje patirtų išgyvenimų neįmanoma visiškai išaiškinti.“ 

Multiple Choice

Kurie poeto eilėraščiai skirti Vilniui?

• „Mano tėvynėje“

• Campo di Fiori“

• „Daina apie pasaulio pabaigą“

• „Niekad tavęs, mieste“

• „Sodyba“

Multiple Select

Kas būdinga Česlovo Milošo poezijai? Daugiau negu vienas ats.

• Vilties ir nevilties dialogas

• Mąslus požiūris į žmogaus egzistenciją.

• Intertekstualumas

• Atortrūkis nuo banalios kasdienybės.

• Bodleriškas rašymo stilius.

Multiple Choice

Kas sieja Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą?

• Romantinė pasaulėjauta

• Realistinė pasaulėjauta

• Kilmė iš LDK

• Antisemitinės idėjos

„Galimas daiktas, jog prarasta harmonija, tapatybė su gyvenamąja erdve, negalėjimas jaustis pasaulyje kaip namuose, šios būsenos, taip slegiančios išeivį [...], leidžia jam įsijungti į naujovišką visuomenę ir tapti – jei jis yra menininkas – visiems suprantamam. Tačiau menininkas ar rašytojas negali savęs neklausti, kas šiuo atveju atsitinka su jo kūrybiniais sugebėjimais. Nesyk sakoma, jog individo kūrybą su jo protėvių žeme, su dirva ir šviesa, su gimtosios kalbos garsais sieja paslaptingi ryšiai. Sakoma, kad gyvenant užsienyje lengvai gali išdžiūti įkvėpimo šaltiniai.“

Multiple Select

Kaip tremtis veikia kūrėją? Daugiau negu vienas ats.

• Suteikia įkvėpimą

• Sunaikina kūrybiškumą, nes dingsta ryšys su žeme.

• Tremtis sutiprina ryšius su tėvyne.

• Kūrėjas, gyvendamas tremtyje, gali daugiau kalbėti apie universalius dalykus.

• Tremtis neleidžia atsiskleisti egzistencializmo filossofijai.

Multiple Choice

Esė „Apie tremtį“ („Tėvynės ieškojimas“) Milošas teigia, kad kūrėjas privalo gyventi kokioje nors tremtyje, „kad galėtų išreikšti egzistencinę šiuolaikinio žmogaus situaciją“. Pažymėkite kūrinį, kuriame atsiskleidžia ši situacija.

• B. Sruogos ,,Dievų miškas"

• V. Mykolaitis-Putinas ,,Altorių šešėly"

• M. Katiliškis ,,Miškais ateina ruduo"

• A. Škėma ,,Balta drobulė"

• S. Nėris ,,Diemedžiu žydėsiu"

Multiple Select

Perskaitykite Milošo „Pavergto proto“ ištrauką.

 

„Etinių normų, skirtų vyksmui už Imperijos ir joje pačioje, dvilypumas naikina tikrąją literatūrą. Dialektinis mąstymas gali būti visai tikslus, tačiau menas gimsta ne iš dialektinio mąstymo: jis semia iš daug gilesnių ir daug ankstesnių klodų, per kartas suslūgusių žmoguje. Šis faktas gali būti neparankus valdovams filosofams, kurie norėtų regėti visiškai dialektišką literatūrą, besimaitinančią istorinių procesų supratimu. Tačiau tai, ką jie apdovanojo literatūros vardu, tėra pakaitalas.“

Kodėl prisitaikėlių prie sistemos kuriama literatūra vadinama tik pakaitalu? Pažymėkite ne vien1 ats.

• Tai meniškai bevertė kūryba

• Rašytojas yra ideologijos įrankis

• Literatūra prisitaiko prie ideologinio mąstymo.

• Kūrybos laisvė neatsiejama nuo mąstymo laisvės

• Ji keičia nusistovėjusią literatūros tradiciją

Multiple Choice

Perskaitykite Milošo eilėraščio „Sodyba“ ištrauką.

 

Tas kraštas ir aš, nors buvom toli kits nuo kito,

Nukrėsdavom lapus daug metų tuo pačiu laiku,

Užpustydavo mudu, ir mudviejų vis mažėjo.

Ir štai mudu drauge, vienoj senatvėj.

 

Koks eilėraščio žmogaus santykis su namais išryškinamas eilėraštyje? Pažymėkite.

• Žmogus išėjęs iš savo namų vis tiek jaučiasi įsišaknijęs.

• Žmogus, praradęs namus, praranda ir ryšį su jais.

• Namai lieka tik prisiminimuose.

• Namai - tai vaikystės vizija.

• Namai - tai skausminga atmintis.

Multiple Select

Perskaitykite Milošo eilėraštį „Lanka“, parašytą po kelionės į gimtuosius Šetenius.

 

Tai buvo paupio lanka, vešli, dar nešienauta,

Skaisčiausiąją birželio saulės dieną.

Aš jos ieškojau visą amžių, radau, atpažinau,

Ten tarpo žolės ir gėlės, kadaise pažįstamos vaikui.

Pro primerktus vokus siurbiau tą šviesumą,

Ir kvapas mane apsėmė, bet koks žinojimas liovės.

Staiga pajutau: išnykstu ir raudu iš laimės.

 

Ką išreiškia paradoksali situacija – visą amžių ieškoma to, kas pažįstama nuo vaikystės? Pažymėkite. kelis ats

• Tėviškės gamta susieją praeitį ir dabartį.

• Lyrinis subjektas patiria trumpą palaimą.

• Lyrinis subjektas suvokia savo laikinumą.

• Pabrėžiamas gamtos ir pasaulio amžinumas.

• Atbunda žmogaus atmintis, atpažįstama tai, kas buvo prarasta.

Multiple Choice

Eilėraštyje „Campo di Fiori“ Milošas kalba apie visuomenės abejingumą holokaustui, sąžinės pralaimėjimą. Iš kokios perspektyvos žvelgiama į realybę?

• Iš universalios

• Iš individualios

• Iš subjektyvios

• iš stebėtojo.

• iš objektyvios

Multiple Select

Eilėraštyje „Campo di Fiori“ perskaitykite paskutinį eilėraščio posmą.

 

Ir tų, kur žūva vienatvėj,

Pasaulis jau nebemato.

Pati jų kalba ataidi

Iš negyvos planetos.

Kol viskas virs į legendą,

Ir tąsyk, po daugel metų,

Naujajam Campo di Fiori

Maištą įžiebs poetas.

 

Prieš ką eilėraštyje sukyla lyrinis subjektas? Pažymėkite kelis ats

• prieš vienatvę

• prieš pasaulį

• prieš žmogaus bejėgiškumą

• prieš vartojimo kultūrą

• prieš abejingumą

Multiple Select

Suformuluokite pagrindinę eilėraščio „Campo di Fiori“ mintį. Pabaikite teiginį. Keli ats

 

Poetas visada yra maištininkas, privalantis sukilti prieš gresiančią užmarštį,

• nes nekenčia vartotojiškos visuomenės

• nes kiekvienas atsakingas už artimo likimą

• nes svarbi istorinė atmintis

• nes prisiminimai yra būtina kūrybos sąlyga

• nes užmarštis yra būdas pabėgti nuo kaltės ir atsakomybės.