UPĖ

Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga žemės gelmėse.

Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga sausumos paviršiumi.

Vieta, kurioje prasideda upė ar upelis.

Vieta, kurioje baigiasi upė ar upelis.

Vieta, kur upė išteka iš kito vandens telkinio – kitos upės, ežero, jūros, vandenyno.

Vieta, kur upė įteka į kitą vandens telkinį – kitą upę, ežerą, jūrą, vandenyną, tvenkinį.

Ežeras, pelkė, ledynas.

Jūra, vandenynas.

upelis arba upė, įtekanti į kitą, pagrindinę upę.

upelis arba upė, negalinti įtekėti į pagrindinę upę.

į pietinius ir šiaurinius (pagal pusę, iš kurios jie įteka į pagrindinę upę).

į kairiuosius ir dešiniuosius (pagal pusę, iš kurios jie įteka į pagrindinę upę).

Upynas – pagrindinė upė su savo intakų intakais.

Upynas – mažas upeliukas.

su ežeru.

su medžiu.

žemės plotas, iš kurio vanduo suteka į pagrindinę upę ir visus jo intakus.

baseinas, kuriame galime plaukioti.

vaga.

aukštyn.