Tiesioginės kalbos skyryba (pg)

Asmens (ar literatūros kūrinio veikėjo) kalba gali būti perpasakojama beveik tais pačiais žodžiais, bet keičiant gramatines formas. Tai vadinama

• Tiesiogine kalba.

• Netiesiogine kalba.

Tiesioginė kalba gali būti skiriama

• Kableliais, brūkšniais, kabutėmis.

• Kableliais, brūkšniais.

Kuriame sakinyje nėra skyrybos klaidų?

• – Vaikai yra pasiutę – rytoj vėl ateis į mokyklą, – sušnypštė Kobra.

• – Vaikai yra pasiutę – rytoj vėl ateis į mokyklą – sušnypštė Kobra.

• Vaikai yra pasiutę – rytoj vėl ateis į mokyklą, – sušnypštė Kobra.

Kuris variantas užrašytas be klaidų:

– Bus audra, – pasakė tėvas. – Uždaryk langus.

– Bus audra, – pasakė tėvas, – uždaryk langus.

– Bus audra, – pasakė tėvas ir pridūrė: – Uždaryk langus.

• – Bus audra, – pasakė tėvas. – Uždaryk langus.

• – Bus audra, – pasakė tėvas, – uždaryk langus.

• – Bus audra, – pasakė tėvas ir pridūrė: – Uždaryk langus.

• Visi užrašyti be klaidų.

Kuris sakinys užrašytas be klaidų?

• Pagalvojo Ramūnas:

  „Geriau būčiau nesugrįžęs...“

• Pagalvojo Ramūnas: „Geriau būčiau nesugrįžęs...“

• Pagalvojo Ramūnas: -Geriau būčiau nesugrįžęs...

Kuris sakinys užrašytas be klaidų?

• -Ar tu kartais nesergi, Povilai?- susirūpino žmona.-Gal liepžiedžių išvirti?

• Ar tu kartais nesergi, Povilai?- susirūpino žmona. ,,Gal liepžiedžių išvirti?"

• Ar tu kartais nesergi, Povilai,- susirūpino žmona,-Gal liepžiedžių išvirti?

Ar teisingas šis apibrėžimas: ,,Tiesiogine kalba vadinama pažodžiui pakartota kokių nors asmenų (ar literatūros kūrinių veikėjų) kalba".

• Taip.

• Ne.

Kaip vadinamas dviejų ar kelių asmenų pokalbis?

• Monologu.

• Dialogu.

• Pokalbiu.

Ar visada tiesioginei kalbai reikia autoriaus žodžių?

• Ne, kas kokius žodžius sako, matyti iš dialogo.

• Taip, be jų nėra dialogo.

Kas įvardijama autoriaus žodžiais?

• Pasakoma, apie ką bus pokalbis.

• Tais žodžiais įvardijamas kalbėtojas, nurodomas jo kalbos pobūdis.

• Įvardijamas kalbėtojas.