Literatūra. Atsiskaitymas

Kokio garsaus poeto žodžiais pradedamas ,,Aukštųjų Šimonių likimas"?

Ten užaugau, iškentėjau

Aš kančias visas

Ir pamėgau, pamylėjau

Vargdienio dūmas.

• Vinco Kudirko

• Marcelijaus Martinaičio

• Maironio

• Sigito Gedos

Koks kūrinio ,,Aukštųjų Šimonių likimas" žanras?

• Apysaka

• Apsakymas

• Novelė

• Romanas

Kas aprašoma kūrinio pradžioje?

• Kaimo laukai

• Kaimo vargdieniai

• Kaimo bažnyčia

• Dvarininkų gyvenimas

Apie kokią kunigaikštienę pasakojama kūrinyje?

O rūmuose viešpatauja kunigaikštienė, graži kaip angelas. Jos ilgas ilgas rūbas velkasi žeme, mirga ir žvilga sidabru!

• Jogailaitę

• Radvilaitę

• Oginskienę

• Šimonaitę

Išrašykite frazę, iš kurios teksto pradžioje atpažįstamas tėvo požiūris į tai, kas svetima.

Tik tėvui dar nė kartą nepažiūrėjo sūnus į akis. Visada stengiasi nepalikti su tėvu vienas. Praėjo ne viena diena ir savaitė, o Šimonis dar vis nepriėjo sūnaus paklausti. O sūnus, lyg tyčia, tai čia, tai ten vokiškai mekena. Ir kartą pagaliau, kastuvais nešini, išėjo tėvas ir sūnus į lauko galą. Abu tyli, abu viena mintis kamuoja. Atsikosi tėvas, atsikosi ir sūnus. Daugiau nieko. Pagaliau Matas Šimonis nebeiškenčia: žinoti, žinoti!

Ką nori sužinoti tėvas? Atsakykite remdamiesi visu Ievos Simonaitytės kūriniu „Aukštujų Šimonių likimas“.

Etmonas svarsto apie pasirinkimą sakyti tėvui tiesą arba pameluoti. Paaiškinkite, kodėl sūnui kilo toks klausimas, ir išsakykite savo nuomonę, kuris sprendimas jums atrodo geresnis.

Ir Matas Šimonis jau vėl turi kastuvą rankoj, ir dirba jis, ir kasa. Ne, dabar jau tėvas nebeieško sūnaus akių – žvilgiu klausdamas, ir tik retkarčiais žvelgia jis pietų link, iš kur atsipučia šiltas vėjas. Bet ten, toli padangėse, ūksta, rasi ir dėl to jis susirūpinęs. Ir susyk gailisi Etmonas tėvo, kuris staiga toks senas atrodo. „Būt reikėję geriau ką nors pameluoti, – kremtasi Etmonas. – Juk iš jo pasakojimų žinau, kaip ten atrodė kitados.“ Bet ne, tėvui negalima meluoti. Juk ne meluoti tėvai jį augindami mokė. Visada tiesą liepė kalbėti, nors tai ir skaudu būtų. Ir kodėl negali tėvas užmiršti praeities? Juk vis viena nieko nebesugrąžinsi. „Tėvas būtų nors šiek tiek prasidžiugęs, – graužia Etmoną sąžinė. – Juk jis patsai jau niekada nebenueis tenai, patsai jau nebeįsitikins, ar tikrai taip yra. Ir linksmai jis dabar su manimi šnekėtų; aš galėčiau tylėti. Betgi jau pasakyta, nebeatšauksi.“ Etmonas norėtų tėvą nuraminti, paguosti, tik nežino kaip. Jaunasis Šimoniukas ne didžiūnų rūmuose gimęs augęs, kur vaikai bajoriškai auklėjami.

Kokioje pakrantėje įsitaisęs senasis bokštas?

• Isos slėnyje

• Įsros

• Įsnaujos

• Nevėžio

Kokiame etnografiniame regione vyksta kūrinio veiksmas?

• Aukštaitijoje

• Žemaitijoje

• Dzūkijoje

• Suvalkijoje

• Mažojoje Lietuvoje

Kiek senieji Šimoniai (pirmoji karta) turėjo sūnų?

• Du

• Tris

• Keturis

• Septynis

• Nei vieno