Išplėstinės, tikslinamosios aplinkybės

Iš kurios sakinio dalies keliame klausimą aplinkybėms?

• Iš papildinio

• Iš tarinio

• Nekeliame klausimo

Išplėstine vadinama aplinkybė, nes

• Dalyvis, padalyvis, pusdalyvis turi priklausomą žodį.

• Yra TIK dalyvis.

Kaip skiriamos išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės sakinio viduryje?

• Skiriamos iš dešinės pusės

• Skiriamos iš kairės pusės

• Skiriamos iš abiejų pusių

Pažymėkite sakinį, kuriame yra išplėstinė aplinkybė.

• Eidamas sutikau pažįstamą.

• Vakar sutikau pažįstamą.

• Eidamas keliu sutikau pažįstamą.

Pažymėkite sakinį, kuriame yra išplėstinė aplinkybė.

• Jonas nutilęs klausėsi iš lauko sklindančios muzikos.

• Dainuojant laikas prabėgo nepastebimai.

• Važiuojant nelygiais kaimo keliukais labai kratė.

Pažymėkite sakinį, kuriame išplėstinė aplinkybė išskirta taisyklingai (nėra skyrybos klaidų).

• Kiekvienas, laiku dirbdamas ir tinkamai ilsėdamasis bus žvalus.

• Kiekvienas, laiku dirbdamas ir tinkamai ilsėdamasis, bus žvalus.

• Kiekvienas laiku dirbdamas ir tinkamai ilsėdamasis, bus žvalus.

Pažymėkite sakinį, kuriame išplėstinė aplinkybė išskirta taisyklingai (nėra skyrybos klaidų).

• Tėvelis, pasiėmęs žiburį, nuėjo į arklidę.

• Tėvelis, pasiėmęs žiburį nuėjo į arklidę.

• Tėvelis pasiėmęs žiburį, nuėjo į arklidę.

Pažymėkite sakinį, kuriame NĖRA išplėstinės aplinkybės.

• Žmonės, atvažiavę į rugių lauką, voliodavosi ant sniego.

• Žmonės atvažiavę voliodavosi ant sniego.

• Žmonės, pasivolioję ant sniego, išvažiuodavo.

Nurodykite išplėstinę aplinkybę.

Šaukiant ir nerimaujant Stepų mamytei Vartiklis gulėjo tylus žolėje.

• Šaukiant ir nerimaujant,

• Šaukiant ir nerimaujant Stepų mamytei,

• Vartiklis gulėjo,

• gulėjo tylus,

Nurodykite išplėstinę aplinkybę.

Ant ąžuolinio stalo padėję rankas laukiam dienos.

• padėję rankas,

• Ant ąžuolinio stalo,

• rankas laukiam,