E.Hemigvėjus. Senis ir jūra

Pažymėkite 3 teiginius, apibūdinančius šio E.Hemigvėjaus pomėgius.

• Rašytojas mėgo žvejoti, o 1950 metais Kùboje surengė tarptautinį žvejybos konkursą.

• Jau gimnazijoje Ernestas Hemingvėjus pasižymėjo literatūriniais gabumais.

• Knygos „Žaliosios Afrikos kalvos“ ir „Kilimandžaro sniegynai“ atskleidžia Ernesto Hemingvėjaus aistrą medžioti.

• Kūriniuose „Fiesta“, „Mirtis vidurdienį“, „Pavojinga vasara“ rašoma apie koridą, be kurios rašytojas neįsivaizdavo savo gyvenimo.

Pažymėkite 3 teiginius, apibūdinančius pagrindinį veikėją.

• Ankstesni senio laimikiai gali liudyti jo puikius įgūdžius, tačiau praeities pasiekimai nieko nereiškia.

• Linksmos ir drąsios jūros spalvos akys simbolizuoja nepalaužiamą, bebaimę senio dvasią.

• Odos vėžys ir randais išmargintos rankos byloja apie visą gyvenimą trunkančias kovas su priešininkais jūroje.

• Santjagas tiki, kad savo įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis gali įveikti 84 dienų nesėkmes.

• Žvejys Santjagas yra senas ir neturtingas.

  
  

Remdamiesi apysakos siužetu pažymėkite 3 teiginius, nusakančius marlino ir kovos su juo simbolinę prasmę.

• Senio kova su marlinu tampa nuolatinės individo kovos už išlikimą gamtoje simboliu.

• 18 pėdų marlinas simbolizuoja gamtos didybę.

• Norint pažinti pasaulį būtina peržengti tai, kas atrodo neįmanoma.

• Marliną Santjagas suvokia kaip brolį, nes abu kovoja dėl tos pačios priežasties – siekio išgyventi.

• Santjagas atskleidžia geriausias marlino savybes.

Perskaitykite sąvokos aiškinimą (Vidinis monologas - literatūros kūrinio veikėjo mąstymo vaizdavimas) ir parinkite 2 tinkamus pavyzdžius – citatas.

• „<…> Niekada man nebuvo pasitaikiusi tokia stipri žuvis, kuri taip keistai elgtųsi. Galbūt ji per daug protinga, kad imtų blaškytis. Juk ji mane pražudytų, jeigu pašoktų arba lyg pašėlusi pultų pirmyn.“

• „Seniui pasidarė bloga ir silpna. Jis beveik nieko nematė. Tačiau jis atleido žeberklo virvę, kuri iš lėto slydo per jo sužeistas rankas <…>.“

• „Artėjo vakaras, ir aplinkui matėsi tiktai jūra ir dangus. Vėjas pūtė stipriau negu pirma, ir jis tikėjosi, kad greitai pamatys žemę.“

• „<…> Gaila, kad negaliu jai parodyti, kas aš per žmogus. Tačiau tada ji pamatytų mano sutrauktą ranką. Tegu ji sau galvoja apie mane geriau, negu iš tikrųjų yra, ir tada aš iš tikrųjų būsiu toks.“

Ernesto Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“ istoriją visažinis pasakotojas pasakoja būtuoju laiku. Parinkite 2 šį teiginį pagrindžiančias citatas.

• „– Ačiū. Tu pradžiuginai mane. Tikiuosi, kad neužsikabins per daug didelė žuvis ir tau neteks nusivilti manim.“

• „Tai milžiniška žuvis, ir aš turiu parodyti jai, koks aš stiprus, – galvojo jis. – Aš negaliu leisti, kad ji pajustų mano silpnumą <…>. “

• „Bet kas gi mane nugalėjo? – paklausė jis save. – Niekas, – tarė jis garsiai. – Aš tiktai per toli buvau nuplaukęs į jūrą.“

• – Ką pasakys tavo tėvai?

• – Nesvarbu. Juk vakar aš pagavau dvi žuvis. O dabar mes žvejosim su tavim drauge, nes man dar daug reikia išmokti.“

Prisiminę Šarlio Bodlero eilėraštį „Žmogus ir okeanas“ pažymėkite, kurie 3 teiginiai apie žmogaus ir okeano panašumą yra teisingi.

• Okeano bangos atspindi žmogaus išgyvenimo audras.

• Žmogaus siela kaip ir okeanas yra nepažini.

• Ir žmogus, ir okeanas yra nerimastingi.

• Okeanas žmogui simbolizuoja laisvę.

• Žmogus mėgsta nardyti okeane.

Remdamiesi apysakos siužetu pažymėkite teiginį, nusakantį ryklių simbolinę prasmę.

• Kraujo troškimas nulemia ryklių pražūtį.

• Rykliai reiškia gamtos brutalumą, žiaurią naikinimo jėgą.

• Santjagas ne tik išgyvena pats, bet ir gina didingąjį marliną.

• Senis išgyvena jūroje be reikiamų atsargų ir įveikia agresyvius ryklius.