Pasaulinis vandenynas.

Vandenynus ir juose vykstančius procesus išsamiai nagrinėja:

                                                                                  

• hidrologija   

• okeanologija    

• glaciologija

Paprastai žemynas ne iš karto leidžiasi į vandenyno tamsą, o žemėja pamažu. Ši nuolaidi ir sekli vandenyno dalis vadinama ......... ir driekiasi iki 200 m gylio.

• žemyniniu šelfu     

• žemyniniu šlaitu      

• vandenyno guoliu

Kuris teiginys nėra tinkamas apibūdinant vandenyno žemyninį šelfą?            

• čia yra dauguma pakraštinių jūrų, įlankų ir sąsiaurių

• šioje vandenyno dalyje daug augalijos, gyvūnijos, nuo seniausių laikų žvejojama  

• tai siauras ruožas, kuriame vandenyno dugnas staigiai leidžiasi į kelių šimtų ar net tūkstančių metrų gylį

Didžiąją pasaulinio vandenyno dugno dalį apima:

• žemyninis šlaitas

• vandenyno guolis 

• žemyninis šelfas

Visų vandenynų dugnu plačia juosta vingiuoja povandeniniai kalnai, vadinamieji: 

• vandenyno vidurio kalnagūbriai

• vandenyno pakraščio kalnagūbriai  

• vandenyno dugno kalnagūbriai

Giliausios vandenyno vietos – giliavandenės įdubos. Jos gali būti šimtų ir net tūkstančių kilometrų ilgio, paprastai ne platesnės kaip 3-5 km, tačiau gylis siekia net:

• 5 km ir daugiau  

• 10 km ir daugiau   

• 15 km ir daugiau

Vandenynų, jūrų pakrantėse vyksta nuolat pasikartojantys reiškiniai: potvyniai ir atoslūgiai. Juos sukelia:

                 

• Mėnulio ir Saulės trauka

• Žemės ir Mėnulio trauka    

• Saulės ir Marso trauka

................ Saulė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje su Žeme, abu kūnai vandenį traukia smarkiau, tada vyksta patys didžiausi potvyniai ir atoslūgiai.                    

• Per jaunatį     

• Per delčią 

• Per pilnatį

Nuo pusiaujo į ašigalius teka:

• šiltosios srovės

• šaltosios srovės

Pasauliniame vandenyne yra tik viena jūrų srovė, kuri juda ratu ir apjuosia visą Žemės rutulį. Tai ..................... Ji teka Pietų pusrutulio vidutinėse platumose ir yra galingiausia Pasauliniame vandenyne.

                        

• Rytų Grenlandijos srovė 

• Vakarų vėjų srovė 

• Šiaurės Atlanto srovė