Skyryba - tiesioginė kalba, citatos

Kur dedame skyrybos ženklą, jei citata yra sakinio pabaigoje, yra nepilnas sakinys ir sudaro autoriaus sakinio dalį (nuosekliai pratęsia mintį)?

• po kabučių

• kabutėse

Kur dedame skyrybos ženklą, jei citata yra sakinio pabaigoje ir yra pilnas sakinys ar keli sakiniai?

• po kabučių

• kabutėse

Ar visada cituodami eiliuotą kalbą ją išskiriame kabutėmis?

• Ne, jei eiliuotą kalbą rašome naujoje pastraipoje, kabučių nereikia

• Taip, visada, kaip ir visas citatas

Kokiu ženklu žymime eilučių ir posmų pabaigą cituodami eiliuotą kalbą toje pačioje eilutėje?

Koks ženklas paprastai dedamas po įvadinių ar autoriaus žodžių?

Tiesioginė kalba rašoma naujoje eilutėje, pradedama brūkšniu ir didžiąja raide; baigiama tašku, šauktuku ar daugtaškiu.

• Tiesa

• Netiesa

Kai autoriaus žodžiai įsiterpę į tiesioginę kalbą, po autoriaus žodžių tęsiant tiesioginę kalbą nereikia pradėti iš naujos eilutės

– Bus audra, – pasakė tėvas. – Uždaryk langus.

• Netiesa

• Tiesa

Autoriaus žodžiai, einantys po tiesioginės kalbos, rašomi mažąja raide.

– Bus ankstyvas pavasaris, – pranešė teta.

• Netiesa

• Tiesa

Jei autoriaus žodžiams įsiterpus į tiesioginę kalbą po jų yra kablelis,

tęsiant tiesioginę kalbą nereikia rašyti didžiosios raidės.

– Bus audra, – pasakė tėvas, – uždaryk langus.

• Tiesa

• Netiesa

Kai tiesioginė kalba eina po autoriaus žodžių, ji rašoma naujoje eilutėje.

Pakeleivis pažiūri į darbininkus:

– Labas vakaras, gerieji žmonės.

• Tiesa

• Netiesa