WorksheetsTarinys. 8 klasė
Total questions: 18
Worksheet time: 19mins
Kas būdinga tariniui?
Pažymėk teisingus teiginius.
Tarinys rodo, koks ar kas daiktas yra (buvo...); jis visada
eina su veiksniu, kuris rodo, ką daiktas veikia (veikė, veikdavo...).
Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas
arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė.
Tarinys rodo, ką veikia (veikė, veikdavo...) veiksniu žymimas
asmuo ar daiktas, koks ar kas jis yra (buvo...), kas su juo atsitinka, kas apie jį pasakyta.
Tarinys yra antrininkė sakinio dalis, kuria pavadinamas
tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė.
Pažymėk eilutes, kuriose tarinys pabrauktas teisingai.
Mirtis nežiūri, kad vyžos nesuavėtos.
Lukas buvo žinomiausias mokyklos
išdaigininkas.
Ilona yra pati mylimiausia mano
pusseserė.
Kad katės lotų, šunų nereikėtų.
Pažymėk eilutes, kuriose tarinys pabrauktas teisingai.
Be akių ir pasaulis nemielas.
Neturtingam vis vėjas į akis.
Darbingas dažniausiai turtingas.
Darbas ne vilkas, miškan nepabėgs.
Parink tinkamą apibrėžtį:
Tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma (asmenuojamąja forma, dalyviu, bendratimi, ištiktuku).
Jis su veiksniu derinamas asmeniu ir skaičiumi.
Būdinga grynajam tariniui.
Būdinga suvestiniam tariniui.
Būdinga sudurtiniam tariniui.
Parink tinkamą apibrėžtį:
Tarinys, išreikštas veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma ir linksniuojamuoju žodžiu. Jis susideda iš dviejų dalių: vardinės dalies ir jungties. Vardinę dalį sudaro linksniuojamasis žodis, reiškiantis asmens ar daikto požymį.
Būdinga grynajam tariniui.
Būdinga suvestiniam tariniui.
Būdinga sudurtiniam tariniui.
Parink tinkamą apibrėžtį:
Tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma kartu su bendratimi. Pirmąją jo dalį sudaro pagalbinių veiksmažodžių asmenuojamosios formos, kurios vienos negali nusakyti sakinio minties. Tai padaryti padeda antroji tarinio dalis – bendratis. Abu veiksmažodžiai reiškia vieną to paties veikėjo veiksmą.
Būdinga grynajam tariniui.
Būdinga suvestiniam tariniui.
Būdinga sudurtiniam tariniui.
Tarinys išreikštas esamojo laiko vienaskaitos 1 asmens forma.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Kasnakt stebiu šokančias snaiges, blizgantį sniegą, mirkčiojančias žvaigždes.
Kartą lėkęs velnias per lauką ir nešęs didžiulį akmenį.
Tarinys išreikštas būtojo kartinio laiko daugiskaitos 2 asmens forma.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Kasnakt stebiu šokančias snaiges, blizgantį sniegą, mirkčiojančias žvaigždes.
Ar visi parengėte projektinius darbus?
Tarinys išreikštas būtojo dažninio laiko daugiskaitos 1 asmens forma.
Stovykloje kas rytą keldavomės labai anksti.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Jeigu saulė užgestų, gyvybė žūtų.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Tarinys išreikštas liepiamosios nuosakos vienaskaitos 2 asmens forma.
Stovykloje kas rytą keldavomės labai anksti.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Jeigu saulė užgestų, gyvybė žūtų.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Tarinys išreikštas tariamosios nuosakos 3 asmens forma.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Jeigu saulė užgestų, gyvybė žūtų.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Tarinys išreikštas dalyviu.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Kartą lėkęs velnias per lauką ir nešęs didžiulį akmenį.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Tarinys išreikštas bendratimi.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Kartą lėkęs velnias per lauką ir nešęs didžiulį akmenį.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Tarinys išreikštas ištiktuku.
Mažylis staiga tik šniurkšt, šniurkšt nosyte.
Visada turėk svajonę ir siek jos visomis jėgomis.
Kartą lėkęs velnias per lauką ir nešęs didžiulį akmenį.
Jis ginčytis – aš nenusileisti, jis rėkti – aš atgal!
Kiek šiuose sakiniuose yra sudurtinių tarinių? Parink teisingą atsakymą.
1. Abiejų berniukų veidai buvo įraudę. 2. Būk geras, papasakok apie kelionę. 3. Toks tavo sprendimas yra visiška nesąmonė. 4. Jei ne mama, Rokas tikrai būtų pramiegojęs. 5. Buvau įsitikinęs savo teisumu. 6. Ir aš ten buvau, bet niekam nesakiau. 7. Apsimetėlis liko nepastebėtas. 8. Laikas – geriausias gydytojas. 9. Ledas slidus, bet žmogaus gyvenimas dar slidesnis. 10. Vyras ėmė bėgti, bet staiga sustojo ir atsigręžė.
10
9
8
7
Kas rašoma vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties?
Pažymėk teisingą apibrėžtį.
Vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties visais atvejais gali būti rašomas brūkšnys; taip pat gali nebūti brūkšnio, tokiais atvejais veiksnys nuo tarinio turi būti atskirtas kableliu.
Vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties visais atvejais brūkšnys gali būti rašomas, jei norima paryškinti praleidimą; taip pat gali nebūti jokio skyrybos ženklo. Veiksnys nuo tarinio negali būti atskirtas kableliu.
Vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties visais atvejais turi būti rašomas brūkšnys. Veiksnys nuo tarinio negali atskirtas kableliu.
Pažymėk sakinius, kuriuose brūkšnys yra padėtas vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties.
Ji akimirksniu suprasdavo, kas – nuoširdus pasakotojas, o kas – užkietėjęs melagis.
Kurį pirštą įsipjausi – tą skaudės.
Jaunas tinginiausi – senas elgetausi.
Mano miestas – ypatingas.
Pažymėk sakinius, kuriuose brūkšnys yra padėtas vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties.
Kraujas – ne vanduo, širdis – ne akmuo.
Įleisi kiaulę į bažnyčią – užlips ir ant altoriaus.
Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba.
Kvaila galva – kojoms vargas.
