Nė vienas, kuris turi tikrą tikslą, nejaučia rutinos.

Ką tai reiškia gyvenimo prasmė - jos nėra atskirai nuo manęs, nuo visuomenės?

Pasaulis be šeimos niūrus, nes jautiesi vienišas.

Ne visi supranta, kad svarbiausia ne žmogaus išvaizda, o jo charakteris ir vertybės.

Pasaulis, kuriame nėra Tavęs, man būtų beprasmis.

Kadangi turėjome daug laiko, nutarėme aplankyti muziejų.

Štai jo valsas, kurį dažnai skambinu.

Ateina pati gražioji vieta: pavasaris, oras šiltas, visur žiedai, dieną vieversiai, naktį lakštingala gieda...

Einu tolyn krantu, aukštyn prieš upės tekėjimą...

Ramu todėl, kad gera pavasariu džiaugtis.

Dangus buvo toks žydras, jog net galva svaigo.

Tik tu žinai, kodėl žvaigždė nemiega per visą naktį.

Kai šauksi tamsoj, neužgauk gėlės arba paukščio balse.

Nusijuoksi - nusijuoks gamta, imsi verkti - ir gamta pravirks.

Kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka.

Ar girdi, kaip mano dainą kloniai atkartoja?

Kai lizdą sukrovė, paukščiukus išperėjo.

Saulė dažniau iš po debesų pasirodo, nes jau greitai Velykos.

Keistai man atrodo, kad žmogus, dar neišmokęs savo amato, jau nori jį mesti.

Prieš man išvažiuojant, aplankė mane vienas draugas.

Prašau priimti tuos gerus žodžius nuo manęs.

Visų mūsų drabužiai vienodi - mes apsirengę laiku.

Suprasti žmogų - tai be galo daug, tai beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tiek, kiek turi savyje.

Nežinau, kaip būčiau pajėgęs gyventi, jeigu ne mano kūryba.

Nuo šypsenos kaip ledas nyksta viskas, kas sieloje pikta ir bjauru.

Viskas praeina - štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti visus gyvenimo sunkumus.

Begalybė atsispindi grožyje, kadangi jis taip pagauna sielą.