Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones

Senas senelis visiems kojas bučiuoja.

Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda.

Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda.

Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta.

Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys.

Ant vieno kotelio daug vėliavėlių supasi

Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki.

Niekuo nekaltas, o labai mušamas.

Už arklį didesnis, už šunį mažesnis.

Viską girdi, tik niekam nieko nesako.

Saldus kaip cukrus, raudonas kaip kraujas

Peiliais pjausto, kraujo - nė lašo

Apskritas kaip kubiliukas, uodegoj šakaliukas