Numetant šiukšlę ant žemes.

Nerūšiuojant atliekų.

Kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę.

2

5

3

1

Paviršutinis ir giluminis užterštumas.

Sausumos ir vandens užterštumas.

Cheminis ir biologinis užterštumas.

Krituliais.

Rūku.

Žmonės užkasa atliekas.

Deguonies.

Sieros rūgštis.

Citrinų rūgštis.

Druskos rūgštis.

Azoto rūgštis.

Metilai.

Pentanai.

Pesticidai.

Heptilai.

Nemesti pavojingų atliekų į bendrus konteinerius.

Keisti automobilius į dviračius.

Įdiegti pažangias valymo, nukenksminimo technologijas.

Negali.

Kai kurių augalų šaknų sistemos turi savybių ištraukti sunkiuosius metalus iš dirvožemio, naftos produktus ir kitus organinius teršalus biologiniam skaidymui bei dirvožemio atkūrimui.

Augalai per šaknis sutraukia teršalus, kuriuos nukenksmina keliaujant iki lapų ir per lapus išgarina kaip dujas.

Neturi įtakos.

Žmonės valgo daržoves, kurios savyje gali turėti kenksmingų medžiagų iš dirvožemio.

Pavojingos medžiagos gali prasiskverbti iki geriamojo vandens, kurį vėliau žmogus išgeria kartu su teršalais.

Pavojingi chemikalai gali į žmogaus organizmą pakliūti ir per odą.

Žmogus gali prisikvėpuoti dirvožemio dulkių, su kuriomis kartu bus ir kenksmingos medžiagos.

Derliui naudodami dideles azotinių trąšų dozes.

Užkasinėdami atliekas po žeme.

Statydami namus.

Ne, trąšos dirvožemiui neturi įtakos.

Ne, trąšos pagerina dirvožemio būklę.

Taip, intensyvus trąšų naudojimas pablogina dirvožemio derlingumą.

Taip, trąšos sukelia dirvožemio rūgštėjimą.