Font size
WorksheetsLIAUDIES KŪRYBOS KRAITELĖ
Total questions: 42
Worksheet time: 26mins
KODĖL ŽMOGUS BIJO MITINIŲ BŪTYBIŲ?
Žmogus nežino, kaip su jomis elgtis.
Jos visada žmogui kenkia.
Negražiai atrodo.
SAKYTINĖ LIAUDIES ISTORIJA YRA:
Etiologinės sakmės.
Legendos.
Padavimai.
KOKIE SVARBIAUSI UŽGAVĖNIŲ VEIKĖJAI?
Morė, Lašininis ir Kanapinis.
Čigonai ir žydai.
Velnias ir gervės.
KIEK KARTŲ UŽDUODAMI VIS SUNKESNI DARBAI STEBUKLINIŲ PASAKŲ HEROJAMS?
Vieną arba du kartus.
Tris kartus.
Septynis kartus.
KODĖL KETVIRTADIENIAIS NEGALIMA KELTI VESTUVIŲ?
Tai velnio ir raganų diena.
Tai Perkūno diena.
Tai laumių diena.
IŠ KO ATPAŽĮSTAME ŽVĖRIŲ PASAKAS?
Iš žvėrių tarpusavio draugiškumo.
Iš žvėrių pokalbių su žmogumi.
Iš žvėrių tarpusavio dialogų.
KĄ VEIKIA VELNIAS RASOS (JONINIŲ) ŠVENTĖJE?
Klaidina kupoliautojus.
Saugo paparčio žiedą.
Gundo vyrus pasigerti.
KODĖL KVAILELIUI BROLIUI VISADA SEKASI?
Jis jautresnis, geresnis, doresnis už kitus.
Jis nori laimėti karalaitės ranką ir širdį.
Jis jauniausias ir stipriausias.
IŠ KOKIŲ PASAKŲ IR KOKIOS VIETOS YRA FRAZĖ „IR AŠ TEN BUVAU, ALŲ MIDŲ GĖRIAU, PER BARZDĄ VARVĖJO, BURNOJ NETURĖJAU“?
Iš pasakų be galo pabaigos.
Iš stebuklų pasakų pabaigos.
Iš juokų pasakų vidurio.
KĄ VAIZDUOJA JUOKŲ PASAKOS?
Parodijuoja stebuklinių pasakų fantastiką.
Fantastinį gyvenimą.
Realų gyvenimą.
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Ji pasirodanti gegutės pavidalu ir kukuodama pranašaujanti laimę ar nelaimę. Be to, ši deivė verpianti žmogaus gyvenimo siūlą. Žmogaus kūnas – tarsi verpstelis, ant kurio vyniojasi jo gyvenimo siūlas. Kai verpstelis pilnas prisuktas, siūlas nutrūksta – žmogus miršta.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Gyvybę teikianti, augimą ir derlingumą skatinanti deivė. Žmogus ir augalas gimsta iš žemės ir grįžta į ją. Ji šventa, tyra, teisinga. Nusikaltėlius baudžia prarydama juos. Senovėje ji buvo ir teisingumo deivė.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Galingiausias baltų dievas. Jis tiesus, nepermaldaujamas. Senovės žmonės jį labai gerbė ir bijojo. Jis buvo įsivaizduojamas kaip jaunas stiprus vyras varine barzda, su kirviu rankoje. Jis lekiąs per dangaus kalnus ugnine dvirate karieta; jos ratai skelią kibirkštis. Jo galia persiduodanti per kirvį. Jis kartu yra žemės vaisintojas, be to, valo nuo jos blogio ir žiemos jėgas. Nepakenčiąs melagių, vagių, pagyrūnų, savimylų.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Mitinė būtybė, skraidanti ore, ugnimi žėrinti ir žmonėms turtus nešanti.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Medžioklės deivė, mergina milžinė, vyrišku veidu, apsigaubusi meškos kailiu, su lanku ant pečių.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Tai dvilypė būtybė: ne tik nuostabi darbininkė – verpėja, audėja, skalbėja, apdovanojanti žmones materialinėmis gėrybėmis, bet ir kenkėja, mirties nešėja, galinti verpėjoms suverpti žarnas, gali kenkti ir gyvuliams: nukirpti avis, išmelžti karves, suvelti arkliams karčius. Ši deivė graži, ilgais geltonais plaukais, labai patraukli. Ji – teisingumo vykdytoja. Darbštiesiems padeda, net apdovanoja, o tinginius žiauriai nubaudžia.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Moters pavidalo, būnanti nepaprastai graži, arba labai baisi – susivėlusiais plaukais, ilgais nagais. Ji galinti sumaišyti žmogaus protą, paversti jį gyvuliu, atimti karvėms pieną. Ji geba kaipmat keisti savo išvaizdą: pasiversti ožka, kumele, pele, rūpuže, gyvate, vabalu, šarka, kregžde, lydeka.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Vyriausia dievybė – dangaus šviesos bei dienos, sutarčių, taikos ir draugystės globėjas. Teisingas, tyras, išmintingas.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Šis dievas irgi laikytas kūrėju, kosminės tvarkos saugotoju ir sutarčių sudarytoju, be to, vandenų ir akmenų, nakties valdovu. Buvo karingas, kerštingas ir piktas, baudęs mirtimi, ypač korimu. Jis – visa regintis ir numatantis, galintis keisti savo pavidalą. Dažniausiai pasiverčiantis vilku ir piktu šunimi. Manyta, jog jo gyvenamoji vieta yra pelkė.
(a)
PATEIKTI DIEVŲ IR DEIVIŲ APRAŠYMAI. ĮVARDINKITE JUOS.
Nerami dvasia, kelianti triukšmą namuose, galinti svaidyti daiktus.
(a)
Dievybė, suteikianti žemei vaisingumą, žemės, duodančius vaisius, ir visko, kas gyva, deivė:
Milda
Laima
Žemyna
Medeina
Požemių, mirusiųjų pasaulio valdytojas. Tai Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius:
Ragutis
Velnias
Aitvaras
Giraitis
Deivė, žmonių likimo skelbėja:
Žemyna
Ragana
Giltinė
Laima
Namų židinio ugnies sergėtoja:
Laumė
Aušrinė
Gabija
Austėja
Meilės, laisvės ir piršlybų deivė:
Milda
Veliona
Gabija
Laima
Dangaus karalienė, šildytoja, budintoja, gyvybės kėlėja:
Laima
Žemyna
Saulė
Austėja
ĮVARDINKITE, KOKIOS KALENDORINĖS ŠVENTĖS ČIA APRAŠYTOS.
Jis žydi tik vieną kartą per metus. Saugo šį žiedą įvairios baidyklės, piktosios dvasios. Jei kas ir pamato šį stebuklingą žiedą, jo nuskinti beveik neįmanoma. Sakoma, kad tas, kuris nuskina žiedą, moka skaityti kitų mintis, kiaurai mato, kur paslėpti pinigai ir brangenybės, būna sveikas ir laimingas.
(a)
ĮVARDINKITE, KOKIOS KALENDORINĖS ŠVENTĖS ČIA APRAŠYTOS.
Reikšmingiausia šios šventės dalis – persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas, dainos, muzika, šokiai, juokas, vaišinimasis blynais.
(a)
ĮVARDINKITE, KOKIOS KALENDORINĖS ŠVENTĖS ČIA APRAŠYTOS.
Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna. Apeigos pradedamos prieš savaitę, nuo verbų sekmadienio. Buvo paprotys plaktis verbomis. Anksčiausiai atsikėlęs ir išplakęs, galėjo tikėtis laimės, sveikatos.
(a)
ĮVARDINKITE, KOKIOS KALENDORINĖS ŠVENTĖS ČIA APRAŠYTOS.
Valgyti pradedama visiems sustojus aplink stalą, persižegnojus, sukalbėjus maldą arba palinkėjus visiems sveikatos, laimės ir sėkmės kitais metais. Buvo tikima, kad metų sandūroje ištarti linkėjimai išsipildysią. Valgyta visa ko sočiai. Apeiginių patiekalų likučiai ankstų rytmetį padalijami gyvuliams.
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Ant stogo paplotėlis kabo. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Ateina viešnia, suvalgo svečią. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Atsirito kamuolys, pilnas adatų prismaigstytas. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Be rankų, be kojų gražiai teplioja. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Maža bobutė šimtą kailinių apsivilkus. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Miške gimęs, miške augęs, parėjęs į namus gailiai verkia. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Nieko nevalgo, bet storėja. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Pati nusivelka, kitą apvelka. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Pats nemato, o kitiems rodo. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Tupi tupikas, kabo kabikas. Jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Už žirnį mažesnis, už velnią piktesnis. Kas?
(a)
„Mįslių slėpiniai“.
Vasarą su kailiniais, žiemą net be marškinių. Kas?
(a)
