Kokios detalės iškyla pasakotojo atmintyje, prisiminus mokyklą?

Kodėl į klasės susitikimus susirinktų ne visi mokiniai?

Kas pasakotojui šiandien sukelia gražius prisiminimus apie mokyklą?

Kokia tai meninė priemonė?

Rudagalviai kaštonai it nuvytusios žvaigždelės

Į kokią pamoką pavėlavo pasakotojas?

Kieno portretas kabėjo klasėje?

Kas kalba šiame pasakojime?

Kaip elgėsi mokytojas, kai pasakotojas pavėlavo į pamoką?

Perskaitykite Ezopo pasakėčią ir nurodykite, koks šios pasakėčios moralas?

Lapė ir varna

Varna tupėjo ant šakos ir snape laikė kažkur pasivogtą gabalą sūrio. Lapė saugojo ją ir vis galvojo, kaip čia prigavus kvailą varną. Prisiartinusi prie pat medžio, ji atsiliepė: – O, kokį gražų paukštelį matau ant šakos! Jo dailumėlis – neišpasakytas, o plunksnos taip puikiai blizga! Jei ir jo balselis yra toks pat dailus, kaip jis pats atrodo, tai be abejo jis gali būti visų paukščių karalium! Varnai patiko toks lapės gyrimas. Panorėjo tat parodyti jai savo balsą: pakėlė galvą aukštyn ir kranktelėjo, kaip tiktai mokėjo. Tuo tarpu sūris išslydo iš snapo ir nukrito žemėn. Lapė tik to ir laukė. –Taip ir reikia, – tarė lapė, – aš to tik ir norėjau. Už šį gardaus sūrio gabalėlį aš tau pasakysiu, kad nesi karalium ir niekad juo nebūsi, o ateičiai štai tau geras mano patarimas: niekados netikėk saldžialiežuviais

Perskaitykite Ezopo pasakėčią ir nurodykite, koks šios pasakėčios moralas?

LAPĖ IR VYNUOGĖS

Alkana lapė, pamačiusi nuo šakelės svyrančias vynuogių kekes, norėjo nusiraškyti, bet pasiekti negalėjo. Nueidama pati sau pasakė: – Neprisirpusios! Taip ir kai kurie žmonės, nesugebėdami ko pasiekti, kaltina aplinkybes.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią ir nurodykite jos pavadinimą?

Kartą keliavo žmogus ir liūtas. Ir vienas, ir kitas pūtėsi ir gyrėsi. Pagaliau prie kelio jie išvydo statulą, kur buvo pavaizduotas vyras, smaugiąs liūtą. Žmogus, parodęs ją liūtui, tarė: – Matai, mes galingesni už jus. Į tai liūtas nusišypsojęs atsakė: – Jei tik liūtai mokėtų kalti statulas, daug žmonių matytum liūtų naguose. Daugelis žmonių giriasi esą narsūs ir ryžtingi, bet patirtis nuplėšia jiems tą kaukę.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią NESUTARIĄ ŽEMDIRBIO VAIKAI ir parinkite dėl ko veikėjai nesutaria?

Žemdirbio vaikai ėmė kivirčytis. Tėvas, neįstengdamas jų žodžiais sutaikinti ir paveikti, nutarė juos pavyzdžiu pamokyti. Liepė jiems atnešti surištą šluotą. Šie ir atnešė. Tėvas padavė visą šluotą ir liepė perlaužti. Vaikai laužė laužė, bet nieko nepadarė. Tada tėvas paėmė šluotą, išrišo ir davė jiems po vieną rykštę. Vaikai jas lengvai sulaužė. Tada tėvas ir sako: – Taip ir jūs, vaikai, jeigu būsite vieningi, priešai jūsų neįveiks, o jeigu kivirčysitės, lengvai būsite nugalėti. Pasakėčia moko, kad vienybėje – galybė, o nesantaika – pražūtis.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią NENDRĖ IR ALYVMEDIS ir nurodykite, dėl ko susipyko veikėjai?

Nendrė susiginčijo su alyvmedžiu, katras patvaresnis, tvirtesnis ir stangresnis. Alyvmedis prikaišiojo nendrei, kad ji esanti silpnutė, visų vėjų papučiama. Nendrė tylėjo ir nė žodžio neatsakė. Neilgai trukus, papūtė smarkus vėjas: nendrė, vėjo lankstoma ir linguojama, nepalūžo, o alyvmedis, prieš vėjus spyriuodamasis, buvo iš šaknų išverstas. Pasakėčia rodo, kad tas, kuris nusileidžia aplinkybėms ir jėgai, daugiau laimi už besigrumiančius su didžiūnais.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią NENDRĖ IR ALYVMEDIS ir nurodykite, kuris iš veikėjų laimėjo ginčą?

Nendrė susiginčijo su alyvmedžiu, katras patvaresnis, tvirtesnis ir stangresnis. Alyvmedis prikaišiojo nendrei, kad ji esanti silpnutė, visų vėjų papučiama. Nendrė tylėjo ir nė žodžio neatsakė. Neilgai trukus, papūtė smarkus vėjas: nendrė, vėjo lankstoma ir linguojama, nepalūžo, o alyvmedis, prieš vėjus spyriuodamasis, buvo iš šaknų išverstas. Pasakėčia rodo, kad tas, kuris nusileidžia aplinkybėms ir jėgai, daugiau laimi už besigrumiančius su didžiūnais.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią PIEMENS JUOKAI ir nurodykite, ką blogai darydavo piemuo?

Piemuo, kuris gindavo bandą toliau nuo kaimo, paprastai tokius juokus krėsdavo: imdavo šauktis kaimo gyventojus, sakydamas, kad vilkai jo avis užpuolę. Du ar tris kartus kaimiečiai išsigandę galvotrūkčiais atbėgo, bet grįžo juokdamiesi. Pagaliau vieną kartą iš tikrųjų bandą užpuolė vilkai. Kai jie skerdė avis, piemuo šaukėsi pagalbos, bet kaimiečiai, manydami, jog jis, kaip paprastai, juokus krečia, jo šauksmo nepaisė. Ir taip piemuo neteko avių. Pasakėčia rodo, kad melagiai tik tiek laimi, jog jiems žmonės netiki net tada, kai jie tiesą kalba.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią POVAS IR GERVĖ ir nurodykite, ko galime pasimokyti iš gervės?

Povas juokėsi iš gervės, tyčiojosi iš jos plunksnų spalvos, sakydamas: – Aš apsirengęs auksu ir purpuru, o tu nieko gražaus neturi ant savo sparnų. – Bet mano giesmė, – atkirto gervė, – skamba ligi pat žvaigždžių, aš pakylu į dangaus aukštybes, o tu, lyg koks gaidys tarp vištų, vaikštinėji po žemę. Verčiau garbė, skurdžiais drabužiais vilkint, kaip nešlovė, turtuose skendint.

Perskaitykite Ezopo pasakėčią ŽIOGAS IR SKRUZDĖS ir nurodykite, kuris iš veikėjų

yra darbštus?

Kartą žiemos metu skruzdės džiovino sudrėkusius grūdus. Žiogas išalkęs ėmė jas prašyti kokio grūdelio. Bet skruzdės tarė: – O kodėl vasarą neprisirinkai? – Vasarą neturėjau laiko, – atsakė žiogas. – Vasarą aš grojau! – Jeigu vasarą grojai, tai žiemą šok, – atsakė juokdamosi skruzdės. Pasakėčia rodo, kad be rūpestingumo neišvengsi sielvartų ir pavojų.