Žmonės, kurie atėjo į uostą sutikti jūreivį, buvo paraudę nuo šalčio.

Tas laivas, kuris plaukia į tolimą kraštą, nebijo nei vėtrų, nei akmenų, nei srauto uolynų.

Kitas paukštis, kuriuo labai domėjausi, buvo kryžiasnapis.

Žaliajame pagiry stovėjo ąžuolas, kursai savo amžiumi, aukštybe ir platybe visų girių medžius pranokęs.