Reikia pabelsti į avilius ir obelis, pranešti, kad žiema verčiasi į kitą pusę - tada bus daugiau obuolių ir medaus.

Tai persirengėlių ir dvasių laikotarpis.

Pašventindavo linų pluoštelį, kuriuo, suskaudus gerklei, aprišdavo kaklą.

Negalima šią dieną vežti iš miško malkų, nes visus atsibudusius kirminų, vabzdžių vikšrus parsiveši.

Jei nori būti kaip iš pieno plaukęs, tądien, saulei netekėjus, išsirenk visai nuogai ir tris kartus išsivoliok sniege.

Deginama Morė.

Jeigu nori būti greitas kaip vyturys - šią dieną apibėk dukart aplink trobą, tada nubėk į galulaukę ir vėl tekinas parbėk namo.

Norima pažadinti žemę, gamtą, žmogų.

Šventos Agotos duonos gabaliuką dėdavo į drobinį maišelį, kurį pririšdavo karvėms prie ragų - tada raganos nenužiūrės ir pieno neatims.

Žvakė tris kartus apnešama aplink stalą, po to namiškiams kryžmai pasvilinam plaukų - ties kakta, pakaušyje ir paausiuose. Žvakė užpučiama: jeigu dūmas rūksta į duris - laukia liga arba mirtis, jeigu į viršų arba į stalą - gerai gyvens.

Skaudančią akį gydė taip: pabrauko pirštą peilio smaigaliu, paskui padegina grauduline žvake, tada liečia skaudamą akį.

Tą dieną galima nulemti savo dvasinį ir materialųjį gyvenimą į gerąją pusę, pagerbti dievybes.

Šią dieną nešokdavo, nedainuodavo, nerengdavo vakarėlių.

Paėmus Šv. Agotos duonos riekę, reikia apeiti gaisravietę tris kartus, išeiti toli į laukus ir ten padėti. Tada vėjas atsisuka ten, kur duona guli, ir užgesina gaisrą.

Kitą dieną bažnyčioje barsto pelenus ant galvos ir sako: "Dulkė esi, dulke ir virsi".

Šią dieną negalima valgyti bulvių, kad jos vasarą nekirmytų.

Grabnyčia, pavožta po puodu ir užtiesta staltiese, padeda pagauti aitvarą,

Šią dieną žmonės kepa blynus, linksminasi, šėlsta.

Taip

Ne

Pirmadienį

Antradienį

Penktadienį

Badauti

Vieną kartą pavalgyti

Sočiai pavalgyti

Ožiai

Čigonai

Velniai

Giltinė

Tinka visi

Lašininis

Morė

Kanapinis

Užgavėnių šventės pabaiga

Pasninkas (atgaila)

Morės deginimas

Lašininis

Morė

Spurgininis

Kanapinis