wayground logo

Free Printable Worksheets

Font size

S
M
L
XL
Worksheets

Termodinamika 05-23

Total questions: 116

Worksheet time: 57mins

Name
Class
Date
1.

Vidinės energija

a)

U =Ekinetinė + E potencinė

b)

dalelių U =Ekinetinė + E potencinė

c)

U =Ekinetinė

d)

U =Q + A

2.

Vidinės energijos formulė

a)

ΔU=32⋅mMT\Delta U=\frac{3}{2}\cdot\frac{m}{M}T

b)

ΔU=32⋅mM⋅RT\Delta U=\frac{3}{2}\cdot\frac{m}{M}\cdot RT

c)

ΔU=mMRT\Delta U=\frac{m}{M}RT

d)

ΔU=MmRT\Delta U=\frac{M}{m}RT

3.

Darbo lygtis termodinamikoje

a)

A=pvA=pv

b)

A=FsA=Fs

c)

A=PVA=PV

d)

A=pΔVA=p\Delta V

4.

Q=cm(t −t0)Q=cm\left(t\ -t_0\right)  tai lygtis...

a)

Šilumos kiekio lygtis 

b)

Savitosios šilumos lygtis

c)

Vidinės energijos lygtis

d)

Termodinamikos lygtis

5.

c – matavimo vienetas

a)

J/Kg

b)

Kg/J

c)

J/kg.K

d)

J/kg mol

6.

Q=Lm tai...

a)

kondensacijos šiluma

b)

garavimo šiluma

c)

lydymosi šiluma

d)

kietiėjimo šiluma

7.

KaIp vadiname tokią lygtį  Qg=QaQ_g=Q_a  

a)

Šilumos pusiausvyros

b)

Šilumos balanso

c)

Energijos tvermės

d)

Šilumos atidavimo

8.

I termodinamikos dėsnis izochoriniam procesui 

a)

Q=−AQ=-A  

b)

ΔU=Q\Delta U=Q  

c)

Q=ΔU−AQ=\Delta U-A  

d)

ΔU=Q+A\Delta U=Q+A  

9.

Adiabtinis procesas kai..

a)

kaip procesas vyksta sklandžiai

b)

kaip procesas vyksta lėtai

c)

kaip procesas vyksta staigiai

d)

kaip procesas vyksta greitai ir dujos per tą laiką nespėja nei gauti, nei atiduoti šilumos

10.

II Termodinamikos dėsnis

a)

Gamtoje šiluma savaime sklinda tik iš karštesnių kūnų į šaltesnius, ir jokiomis aplinkybėmis vidinė energija negali savaime virsti to kūno mechanine energija.

b)

Gamtoje šiluma savaime sklinda tik iš šaltesnių kūnų į šiltesnius, ir jokiomis aplinkybėmis vidinė energija negali savaime virsti to kūno mechanine energija.

c)

Negalima sukurti II rūšies amžinojo variklio

d)

Negrįžtamųjų procesų gamtoje nėra

11.

Šiluminis variklis susideda iš ..

a)

Darbinio Kųno

b)

Šildytuvo ir aušintuvo

c)

Šildytuvo, darbinio kūno ir aušintuvo

d)

visi atskymai teisingi

12.

Naudingumo keoficientas

a)

η=AQ\eta=\frac{A}{Q}

b)

η=Q1−Q2Q\eta=\frac{Q_1-Q_2}{Q}

c)

η=AQ⋅100%\eta=\frac{A}{Q}\cdot100\%

d)

η=QA⋅100%\eta=\frac{Q}{A}\cdot100\%

13.

η=1−T2T1\eta=1-\frac{T_2}{T_1}  

a)

KARNO lygtis

b)

Idealios mašinos lygtis

c)

Maksimalus naudingumo koeficientas

d)

visi atsakymai teisingi

14.

Kaip galima padidinti šiluminio variklio naudingumo koeficientą?

a)

sudaryti kuo didesnį aušintuvo ir šildytuvo santykį

b)

sudaryti kuo didesnį aušintuvo ir šildytuvo skirtumą

c)

sudaryti kuo didesnį šildytuvo ir aušintuvo temperatūrų skirtumą

d)

nėra teisingo atsakymo

15.

Vienatomių idealiųjų dujų tūris sumažėjo 3 kartus, o slėgis padidėjo 2 kartus. Kaip pakito dujų vidinė energija?

a)

9/4

b)

nepakito

c)

3/2

d)

6

16.

Kuriam procesui vykstant, dujos atliko didžiausią darbą?

a)

4

b)

1

c)

3

d)

2

17.

Kuriam procesui vykstant, dujos darbo neatliko?

a)

1

b)

2

c)

3

d)

4

18.

Kuriam procesui vykstant, dujų vidinė energija nekito?

a)

2, 3

b)

3

c)

1

d)

4

19.

Kokia dujų vidinė energija, jeigu ioms buvo perduotas 500 J šilumos kiekis ir izobariškai plėsdamosi jos atliko 200 J darbą?

a)

300 J

b)

700 J

c)

200 J

d)

500 J

20.

Palyginkite temperatūros pokyčius ΔT=10 K ir Δt=10 °C\Delta T=10\ K\ ir\ \Delta t=10\ \degree C  

a)

1K=1°C1K=1\degree C  

b)

1K≠1°C1K\ne1\degree C  

c)

ΔT>Δt\Delta T>\Delta t  

d)

Δt>ΔT\Delta t>\Delta T  

21.

Nuo kokių termodinaminių parametrų priklauso vienatomių dujų vidinė energija?

a)

nuo molekulių skaičiaus;

b)

nuo dujų užimamo tūrio;

c)

nuo dujų slėgio;

d)

nuo dujų temperatūros;

22.

Kaip kinta izoliuotos kūnų sistemos vidinė energija?

a)

vidinė energija gali didėti;

b)

vidinė energija gali mažėti;

c)

vidinė energija nekinta;

d)

vidinė energija lygi nuliui.

23.

Idealiosios dujos gavo 200 J šilumos kiekį, o jų vidinė energija padidėjo100 J. Kam lygus dujų atliktas darbas?

a)

0J;

b)

200 J;

c)

100 J;

d)

300 J.

24.

Stiklinis butelis buvo pašildytas. Kuris iš toliau nurodytų fizikinių dydžių šildant nesikeitė?

a)

masė;

b)

matmenys;

c)

tankis;

d)

tūris butelyje.

25.

Saulė šildo žemę:

a)

šilumos laidumu;

b)

spinduliavimu;

c)

konvekcija;

d)

visais išvardytais būdais.

26.

Kaip ir kiek kartų pakis idealiųjų dujų vidinė energija, jei jų slėgį sumažinsime 3 kartus, o tūrį padidinsime 2 kartus?

a)

Sumažės 6 kartus;

b)

padidės 6 kartus;

c)

padidės 1,5 karto;

d)

sumažės 1,5 karto.

27.

Kaip ir kiek kartų pakis idealiųjų dujų vidinė energija, jei jų medžiagos kiekį padidinsime 2 kartus, o temperatūrą sumažinsime 2 kartus?

a)

Padidės 2 kartus;

b)

sumažės 2 kartus;

c)

nepakis;

d)

padidės 4 kartus.

28.

Ką rodo temperatūrų pokytis?

a)

Kūnui suteiktą šilumos kiekį;

b)

kūno vidinę energiją;

c)

šilumos perdavimo kryptį;

d)

kūno atliktą darbą.

29.

Dujoms suteikiamas tam tikras šilumos kiekis. Kokio proceso metu šis šilumos kiekis lygus vidinės energijos pokyčiui?

a)

Izoterminio;

b)

izobarinio;

c)

izochorinio;

d)

adiabatinio.

30.

Idealiosioms dujoms suteikiamas 2 kJ šilumos kiekis. Dėl to dujos izotermiškai plečiasi. Kokį darbą jos atlieka?

a)

1 kJ;

b)

2 kJ;

c)

3 kJ;

d)

4 kJ.

31.

Kodėl idealiųjų dujų vidinę energiją sudaro tik jų molekulių šiluminio judėjimo kinetinė energija?

a)

nes idealiųjų dujų būsenos lygtis nepriklauso nuo dujų cheminės sudėties;

b)

nes idealiąsias dujas sudaro ne molekulės, o atomai;

c)

nes visų dujų molekulių sąveikos energija lygi nuliui;

d)

nes idealiųjų dujų molekulės nesąveikauja, jų potencinė energija lygi nuliui;

32.

Kuris kristalizacijos grafiko taškas rodo kietojo kūno aušimo pradžią?

a)

A

b)

B

c)

C

d)

D

33.

Kaip keičiasi kūno temperatūra nuo lydymosi pradžios iki pabaigos?

a)

Didėja.

b)

Nekinta.

c)

Mažėja.

d)

Vienų kūnų didėja, kitų mažėja.

34.

Šiluminės mašinos šildytuvo temperatura 100°C, o aušintuvo - 0°C. Kam lygus šios mašinos naudingumo koeficientas?

a)

26,8 %;

b)

27,3 %;

c)

37,3 %;

d)

50 %.

35.

Idealus šiluminis variklis kas sekundę gauna iš kaitintuvo 5800 J šilumos, o atiduoda 4200 J šilumos. Kokį darbą atlieka ši mašina ir koks jos naudingumo koeficientas?

a)

3400 J, 17,5 %;

b)

800 J, 38,1 %;

c)

1600 J, 27,6 %;

d)

3200 J, 72,4 %.

36.

Kokioje temperatūroje ir metalas, ir medis atrodys beveik vienodai šilti?

a)

temperatūroje, artimoje 0 0C;

b)

temperatūroje, kuri didesnė už 0 °C;

c)

temperatūroje, artimoje žmogaus kūno temperatūrai, kai neperduodama šiluma;

d)

metalas ir medis niekada neatrodys beveik vienodai šilti, nes metalas yra geresnis šilumos laidininkas nei medis.

37.

Kaip pakis temperatūra patalpoje, kurioje yra įjungtas elektrinis šaldytuvas su atviromis durimis?

a)

patalpos oro temperatūra nukris;

b)

patalpos oro temperatūra nepakis;

c)

patalpos oro temperatūra gali pakilti, nes atviros durys;

d)

patalpos oro temperatūra gali pakilti dėl šaldytuvo sunaudotos elektros energijos.

38.

Kuo adiabatinis procesas skiriasi nuo kitų izoprocesų?

a)

adiabatinio proceso metu kinta dujų tūris, slėgis ir temperatūra;

b)

adiabatinio proceso metu nekinta dujų temperatūra ir slėgis;

c)

adiabatinio proceso metu nekinta dujų temperatūra;

d)

adiabatinis procesas vyksta labai greitai.

39.

Koks procesas vyko plečiantis idealiosioms dujoms, jeigu šilumos kiekis, gautas šiame procese, lygus nuliui?

a)

izoterminis;

b)

izobarinis;

c)

izochorinis;

d)

adiabatinis;

40.

Kodėl, maišydami šaukšteliu arbatą j ą ataušiname?

a)

maišantis karštą arbatą šaukštelis (išorinės jėgos) atlieka darbą pakinta arbatos vidinė energija;

b)

maišomos šaukšteliu arbatos garavimas suintensyvėja, ji greičiau atvėsta;

c)

dalį vidinės energijos arbata perduoda šaukšteliui, todėl atvėsta;

d)

šaukštelis sumaišo viršutinius ataušusios arbatos sluoksnius su karštais vidiniais sluoksniais, taigi greičiau atvėsiname arbatą

41.

Kokios energijos formos gali kirsti sistemos ribas/kontrolinį paviršių?

a)

Tik šiluma

b)

Šiluma ir darbas

c)

Šiluma, darbas ir vidinė energija

d)

Tik darbas

42.

Kuo matuojamas sistemos atliekamas darbas SI sistemoje?

a)

W

b)

N/m2

c)

J

d)

bar

43.

Žinoma, kad sistema uždara ir adiabatinė, jai teikiamas veleno darbas. Kitos rūšies darbas neatliekamas. Pasirinkite teisingą atsakymą:

a)

teikiamas veleno darbas didins sistemos vidinę energiją

b)

teikiamas veleno darbas mažins sistemos vidinę energiją

c)

teikiamas veleno darbas neturi įtakos sistemos vidinės energijos pokyčiui

44.

Koks vidinės energijos pokytis šioje sistemoje?

a)

18 kJ

b)

24 kJ

c)

12 kJ

d)

15 kJ

45.

Kurie teiginiai yra teisingi apie darbą

a)

Tai yra būsenos parametras

b)

Tai yra proceso charakteristika

c)

Tai yra išėjimo iš sistemos ir įėjimo į sistemą būdas

d)

Energijos perdavimas fizinei sistemai makroskopiškai tvarkingo judėjimo dėka

46.

Nusakykite, kam lygus vidinės energijos prieauglis uždaros sistemos atveju vykstant adiabatiniui procesui:

a)

ΔU = 0

b)

ΔU = A

c)

ΔU = Q

d)

ΔU = A + Q

47.

Kuri energijos forma/formos yra sistemos būsenos parametras:

a)

Mechaninis darbas

b)

Šiluma

c)

Vidinė energija

d)

Potencinė energija

e)

Kinetinė energija

48.

Ar vanduo gamtoje būna trijų agregatinių būsenų?

a)

Taip

b)

Ne

c)

Gali būti

49.

Ledo molekulių kristalinė būsena, kokia ji?

a)

Laisva

b)

Tvari

c)

Chaotiška

50.

Lydimasis - tai kietosios agregatinės būsenos virsmas skystąja?

a)

Taip

b)

Gali būti

c)

Ne

51.

Kaip manote, ar vanduo - tai skystis, kuris tiek šildamas, tiek šaldamas plečiasi?

a)

Ne

b)

Taip

c)

Galimai

52.

Kokią įtaką skysčių garavimo ir kietėjimo (šalimo) procesams, turi įvairios priemaišos?

a)

Neturi jokios

b)

Mažina virimo ir šalimo temperatūrą

c)

Didina virimo ir šalimo temperatūrą

d)

Neturiu nuomonės

53.
  1. Kokia tai agregatinė būsena?
a)

kieta

b)

dujinė

c)

skysta

d)

plazminė

54.

Koks vyksta procesas?

a)

garavimas

b)

kondensacija

c)

kietėjimas

d)

lydymasis

55.

Koks tai procesas?

a)

kietėjimas

b)

kondensacija

c)

virimas

d)

Lydymasis

56.

Koks tai fizikinis dydis?

a)

savitoji šiluma

b)

savitoji garavimo šiluma

c)

savitoji lydymosi šiluma

d)

specifinė šiluma

57.

Garavimo šilumos lygtis

a)

Q=cm

b)

Q=Lm

c)

L=qm

d)

Q=λm

58.

Lydymosi/Kietėjimo šilumos lygtis

a)

Q=Lm

b)

Q=cmt

c)

Q=cm

d)

Q=λm

59.

Koks λ matavimo vienetas SI sistemoje?

a)

J

b)

J/kg

c)

kg/J

d)

kJ/kg

60.

Kaip kinta agregatinio virsmo metu temperatūra?

a)

didėja

b)

nekinta

c)

mažėją

d)

virsta

61.

Skysčio virsmas garais skysčio viduje?

a)

kondensacija

b)

lydymasis

c)

garavimas

d)

virimas

62.

100 C - tai ...

a)

temperatūra, prie kurios vanduo užverda

b)

temperatūra, kada kūnas lydosi

c)

temperatūra, kada kūnas tirpsta

d)

temperatūra, kada kūnas garuoja

63.

Koks pavaizduotas virsmas BC dalyje?

a)

virimas

b)

garavimas

c)

lydymasis

d)

kondensacija

64.

Koks vyksta virsmas BC dalyje?

a)

virimas

b)

lydymasis

c)

kietėjimas

d)

kondensacija

65.

Nuo ko priklauso garavimo sparta?

a)

medžiagos

b)

temperatūros

c)

paviršiaus ploto

d)

visi atsakymai teisingi

66.

Kokia priklausomybė sieja p ir T ?

a)

p didėjant, T mažėja

b)

p didęjant, T didėja

c)

T mažėjant, p didėja

d)

p didėjant, T nekinta

67.

Kodėl vanduo, užpiltas ant šaldytų spanguolių, užšąla?

a)

vyksta kondensacija

b)

vyksta kietėjimas

c)

sušaldytų spanguolių yra stipresnė tarpusavio dalelių traukos jėgos, nei vandens.

d)

visi atsakymai teisingi

68.
  1. Kokia tai agregatinė būsena?
a)

kieta

b)

dujinė

c)

skysta

d)

plazminė

69.

Koks tai procesas?

a)

kietėjimas

b)

kondensacija

c)

virimas

d)

Lydymasis

70.

Koks tai fizikinis dydis?

a)

savitoji šiluma

b)

savitoji garavimo šiluma

c)

savitoji lydymosi šiluma

d)

specifinė šiluma

71.

Lydymosi/Kietėjimo šilumos lygtis

a)

Q=Lm

b)

Q=cmt

c)

Q=cm

d)

Q=λm

72.

Koks λ matavimo vienetas SI sistemoje?

a)

J

b)

J/kg

c)

kg/J

d)

kJ/kg

73.

Kaip kinta agregatinio virsmo metu temperatūra?

a)

didėja

b)

nekinta

c)

mažėją

d)

virsta

74.

100 C - tai ...

a)

temperatūra, prie kurios vanduo užverda

b)

temperatūra, kada kūnas lydosi

c)

temperatūra, kada kūnas tirpsta

d)

temperatūra, kada kūnas garuoja

75.

Koks pavaizduotas virsmas BC dalyje?

a)

virimas

b)

garavimas

c)

lydymasis

d)

kondensacija

76.

lydymosi temperatūra

a)

temperatūra, kurioje medžiaga lydosi

b)

temperatūra, kurioje medžiaga nelydosi

c)

temperatūra prie nulio laipsnio

77.

Q=

a)

Q=πMQ=\pi M

b)

Q=λmQ=\lambda m

c)

Q=ρλQ=\rho\lambda

d)

Q=λρQ=\lambda\rho

78.

Ką vadiname lydymusi?

a)

Skystosios medžiagos virsmas kietąja

b)

Medžiagos virsmas iš skystos į dujinę agregatinę būseną

c)

Garų virsmas skysčiu

d)

Kietos medžiagos virsmas skysta medžiaga

79.

Nuo ko priklauso lydymosi temperatūra?

a)

Kaitinimo temperatūros

b)

Amplitudės

c)

Slėgio

d)

Masės

80.

Kelių agregatinių būsenų gali būti vanduo?

a)

1 (skystoji)

b)

2 (dujinė, kietoji)

c)

3 (kietoji, skystoji, dujinė)

d)

Vanduo turi daugiau nei 3 agregatines būsenas

81.

Kaip kinta lydomų ir kietėjančių kūnų tūris?

a)

Lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių išlieka ta pati.

b)

Kietėjančių kūnų tūris didėja, o lydomų mažėja.

c)

Temperatūra nekinta.

d)

Lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių mažėja.

82.

Koks procesas vyksta?

a)

garavimas

b)

lydymasis

c)

virimas

d)

kondensacija

83.

Kaip keičiasi kūno temperatūra nuo lydymosi pradžios iki pabaigos?

a)

Nekinta, nors vidinė energija didėja.

b)

Didėja, nes vidinė energija didėja.

c)

Nekinta, nes vidinė energija nekinta.

d)

Didėja, nors vidinė energija nekinta.

84.

Kuriam 0 °C ledo gabalėliui reikės daugiau laiko, kad jis visas ištirptų? Ledo masė visais atvejais vienoda.

a)

Ledas suvyniotas į vilnonį audeklą.

b)

Ledas yra termose.

c)

Ledas prišalęs prie medinės lentos ir yra 2 °C aplinkoje.

d)

Ledas guli ant stalo kambaryje.

85.

Kada daugiau sunaudosime energijos: lydant ledą 0 °С ar tokios pačios masės šlapią sniegą?

a)

Neįmanoma atsakyti, nes nežinome vandens kiekio šlapiame sniege.

b)

Sunaudosime vienodą kiekį energijos, nes temperatūra vienoda.

c)

Lydant šlapią sniegą.

d)

Lydant ledą.

86.

Kodėl medžiaga lydosi?

a)

Kūną sudarančios medžiagos dalelės mažėja.

b)

Kūną sudarančios medžiagos dalelės didėja.

c)

Dalelės įvairiais greičiais palieka medžiagą.

d)

Didėja medžiagos dalelių kinetinė energija.

87.

Procesas, kurio metu skystis garuoja ne tik iš paviršiaus, bet ir iš vidaus

a)

Garavimas

b)

Kietėjimas

c)

Virimas

d)

Konvekcija

88.

Skystosios medžiagos virsmas kietąja

a)

Garavimas

b)

Kietėjimas

c)

Kondensacija

d)

Virimas

89.

Kokia raide žymimas šilumos kiekis?

a)

Q

b)

a

c)

C

d)

t

90.

Ką vadiname lydymusi?

a)

Skystosios medžiagos virsmas kietąja

b)

Medžiagos virsmas iš skystos į dujinę agregatinę būseną

c)

Garų virsmas skysčiu

d)

Kietos medžiagos virsmas skysta medžiaga

91.

Kaip kinta vandens vidinė energija jam kristalizuojantis?

a)

Mažėja

b)

Didėja

c)

Išlieka ta pati

d)

Nekinta

92.

Kas yra kondensacija?

a)

Skysčio virsmas garais iš skysčio

b)

Garų virsmas skysčiu

c)

Skysčio virsmas garais

d)

Kūną sudarančių netvarkingas judėjimas

93.

Nuo ko priklauso lydymosi temperatūra?

a)

Kaitinimo temperatūros

b)

Amplitudės

c)

Slėgio

d)

Masės

94.

Kelių agregatinių būsenų gali būti vanduo?

a)

1 (skystoji)

b)

2 (dujinė, kietoji)

c)

3 (kietoji, skystoji, dujinė)

d)

Vanduo turi daugiau nei 3 agregatines būsenas

95.

Kaip kinta lydomų ir kietėjančių kūnų tūris?

a)

Lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių išlieka ta pati.

b)

Kietėjančių kūnų tūris didėja, o lydomų mažėja.

c)

Temperatūra nekinta.

d)

Lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių mažėja.

96.

Kuris lydymosi proceso apibrėžimas yra teisingas?

a)

Kryptingas elektros krūvių judėjimas.

b)

Medžiagos perėjimas iš skystosios būsenos į kietąją.

c)

Netvarkingas kūną sudarančių dalelių judėjimas

d)

Medžiagos perėjimas iš kietosios būsenos į skystąją.

97.

Procesas, kai medžiaga keičia būseną iš skystosios į kietąją, vadinamas:

a)

skystėjimu

b)

kristalizacija

c)

garavimu

d)

lydymusi

98.

Lydymosi metu temperatūra ...

a)

pastovi

b)

didėja

c)

mažėja

99.

Medžiagos lydymosi temperatūra priklauso nuo:

a)

Slėgio

b)

priemaišų kiekio

c)

molekulių tarpusavio sąveikos

d)

visi išvardinti atvejai

100.

Koks procesas vyksta?

a)

garavimas

b)

lydymasis

c)

virimas

d)

kondensacija

101.

Koks procesas vyksta?

a)

garavimas

b)

lydymasis

c)

virimas

d)

kondensacija

102.

Koks procesas vyksta?

a)

garavimas

b)

lydymasis

c)

virimas

d)

kondensacija

103.

Koks procesas vyksta?

a)

garavimas

b)

lydymasis

c)

virimas

d)

kondensacija

104.

Po lietaus ant asfalto susidaro balutė. Nuo ko priklauso laikas, per kurį ji išgaruos?

a)

Tik nuo temperatūros

b)

Tik nuo slėgio

c)

Nuo aplinkos temperatūros, drėgmės ir balutės paviršiaus ploto.

d)

Tik nuo balutės paviršiaus ploto

105.

Garavimą sulėtina

a)

Aukštas slėgis

b)

Žemas slėgis

c)

Vėjas

d)

Šiltas ir sausas oras

106.

Garavimą paspartina

a)

Drėgnas oras

b)

Aukštas slėgis

c)

Žemas slėgis ir vėjas

d)

Skysčio atviro paviršiaus mažas plotas

107.

Koks fizikinis dydis apibūdina šilumos kiekį, reikalingą 1 kg kietos medžiagos išlydyti lydymosi temperatūroje?

a)

Savitoji degimo šiluma.

b)

Savitoji šiluma.

c)

Savitoji lydymosi šiluma.

d)

Savitoji garavimo šiluma.

108.

Kaip keičiasi kūno temperatūra nuo lydymosi pradžios iki pabaigos?

a)

Nekinta, nors vidinė energija didėja.

b)

Didėja, nes vidinė energija didėja.

c)

Nekinta, nes vidinė energija nekinta.

d)

Didėja, nors vidinė energija nekinta.

109.

Kuriam 0 °C ledo gabalėliui reikės daugiau laiko, kad jis visas ištirptų? Ledo masė visais atvejais vienoda.

a)

Ledas suvyniotas į vilnonį audeklą.

b)

Ledas yra termose.

c)

Ledas prišalęs prie medinės lentos ir yra 2 °C aplinkoje.

d)

Ledas guli ant stalo kambaryje.

110.

Kada daugiau sunaudosime energijos: lydant ledą 0 °С ar tokios pačios masės šlapią sniegą?

a)

Neįmanoma atsakyti, nes nežinome vandens kiekio šlapiame sniege.

b)

Sunaudosime vienodą kiekį energijos, nes temperatūra vienoda.

c)

Lydant šlapią sniegą.

d)

Lydant ledą.

111.

Kas vyksta, kai vanduo virsta garais?

a)

Atstumai tarp molekulių didėja.

b)

Iš šildytuvo paimama šiluma.

c)

Visi teiginiai teisingi.

d)

Temperatūra nekinta.

112.

Kodėl medžiaga lydosi?

a)

Kūną sudarančios medžiagos dalelės mažėja.

b)

Kūną sudarančios medžiagos dalelės didėja.

c)

Dalelės įvairiais greičiais palieka medžiagą.

d)

Didėja medžiagos dalelių kinetinė energija.

113.

Garinamas skystis:

a)

Yra pastovios temperatūros.

b)

Teisingas atsakymas nepateiktas.

c)

Šyla.

d)

Vėsta.

114.

Kaip keičiasi vandens virimo temperatūra, jei atmosferos slėgis padidėja?

a)

Padidėja.

b)

Nesikeičia.

c)

Teisingas atsakymas nepateiktas.

d)

Sumažėja.

115.

Skysčio garavimo sparta nepriklauso nuo:

a)

Skysčio temperatūros.

b)

Skysčio rūšies.

c)

Skysčio paviršiaus ploto.

d)

Skysčio tūrio.

116.

Kaip kinta vandens virimo temperatūra atvirame inde didėjant atmosferos slėgiui?

a)

Sumažėja.

b)

Nesikeičia.

c)

Virimas darosi neįmanomas.

d)

Padidėja.