Didelis ir labai ėdrus invazinis šliužas

Norint padidinti dėl vėžių maro sumažėjusių vietinių vėžių gausą, į Europą iš Šiaurės Amerikos buvo įvežti pilvelio viršuje gerai matomais rudais skersiniais dryžiais išmarginti.....kas?

Europoje šios 3 labai panašios augalų rūšys labiausiai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada, pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir po kitas atviras buveines.

Vienas iš pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai invazinis augalas. Saulėtom dienom tiesiog perėjus per tokią vietą bus nudeginta oda. Ir atsiras pūslės, tiesiog kaip užsipylus karšto vandens

Labai gajus medis, kuris dauginasi ir sėklomis, ir šaknų bei kelmų atžalomis. Dar kai kada vadinamas "akacija".

Sudaro tankius sąžalynus, mažina augalijos įvairovę, skatina krantų eroziją, eutrofikaciją („vandens žydėjimą“). Šio augalo pavadinimas asocijuojasi su vabzdžiais gaminančiais medų.

Tankiai augantis, sparčiai besiplečiantis ir nustelbiantis vietines rūšis augalas. Sutvirtindama kopas, išstumia retas augalų, kitų organizmų rūšis, kurios gyvena pustomame, judriame smėlyje. Taip nyksta unikali smėlingų buveinių bioįvairovė.

Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje. Dėl mažo gausumo Lietuvoje šiuo metu realios grėsmės nekelia. Vakarų Europos ša-

lyse, kur laisvėje besiveisiančių šių paukščių gausumas sparčiai auga, reali grėsmė yra šios

rūšies poveikis kitoms vandens paukščių rūšims, perinčioms panašiose buveinėse.

Gamtinis paplitimo arealas – beveik visa Šiaurės Amerika, išskyrus šiaurės rytų ir pietinę

dalis. Laikymui kailių fermose į Didžiąją Britaniją atgabentos 1866-aisiais, į Europą – 1920 m. Dalis

žvėrelių pabėgo arba buvo paleisti ir daugumoje vietų aklimatizavosi. Dabartinis paplitimo arealas

apima visą Europą.