a. Atstojamosios jėgos darbas esant tam tikram poslinkiui yra lygus visų dedamųjų jėgų atliktų darbų esant tam pačiam poslinkiui algebrinei sandaugai.

b. Atstojamosios jėgos darbas esant tam tikram poslinkiui yra lygus visų dedamųjų jėgų atliktų darbų esant tam pačiam poslinkiui algebrinei sumai

c. Atstojamosios jėgos darbas esant tam tikram poslinkiui yra lygus visų dedamųjų jėgų atliktų darbų esant tam pačiam poslinkiui vektorinei sandaugai.

d. Atstojamosios jėgos darbas esant tam tikram poslinkiui yra lygus visų dedamųjų jėgų atliktų darbų esant tam pačiam poslinkiui vektorinei sumai.

a. Taško greičio vektorius tam tikru laiko momentu yra pirmoji pagreičio vektoriaus išvestinė laiko atžvilgiu.

b. Taško greičio vektorius tam tikru laiko momentu yra pirmoji padėties vektoriaus išvestinė laiko atžvilgiu.

c. Taško greičio vektorius tam tikru laiko momentu yra pirmoji greičio vektoriaus išvestinė laiko atžvilgiu.

d. Taško greičio vektorius tam tikru laiko momentu yra antroji greičio vektoriaus išvestinė laiko atžvilgiu.

a. Materialiojo taško greitis yra proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas prieš jėgos veikimo kryptį.

b. Materialiojo taško pagreitis yra proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo kryptimi.

c. Materialiojo taško greitis yra proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo kryptimi.

d. Materialiojo taško pagreitis yra proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas prieš jėgos veikimo kryptį.

a. Jėgos darbas lygus jėgos modulio ir greičio sandaugai, padaugintai iš sinuso kampo tarp jų.

b. Jėgos darbas lygus jėgos modulio ir pagreičio sandaugai, padaugintai iš kosinuso kampo tarp jų.

c. Jėgos darbas lygus jėgos modulio ir poslinkio sandaugai, padaugintai iš kosinuso kampo tarp jų.

d. Jėgos darbas lygus jėgos modulio ir masės sandaugai, padaugintai iš sinuso kampo tarp jų.

a. Bet kurį suvaržytą kūną galima būtų laikyti laisvuoju, nutraukus ryšius ir vietoj jų pridėjus atitinkamas ryšių reakcijų jėgas.

b. Jėgos, kuriomis du kūnai veikia vienas kitą (veiksmas ir atoveikis), lygios ir veikia viena tiese priešingomis kryptimis.

c. Kad dvi kūną veikiančios jėgos būtų pusiausviros, būtina ir pakanka, kad tos jėgos būtų lygios ir veiktų viena tiese priešingomis kryptimis.

d. Kiekvienas kūnas yra ramybės būsenos arba juda tiesiai ir tolygiai, kol atsiranda jėgos, kurios priverčia jį pakeisti šią būseną.

a. a=3 / L

b. a=4L / 3

c. a=L / 3

d. a=2L / 3

a. Formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno slenkamasis judėjimas.

b. Formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno sukamasis judėjimas.

c. Formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno empirinis judėjimas.

d. Formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno plokščiasis judėjimas.

a. Jėgos momentu taško atžvilgiu vadinama jėgos modulio ir peties santykis.

b. Jėgos momentu taško atžvilgiu vadinama jėgos modulio ir peties sandauga.

c. Jėgos momentu taško atžvilgiu vadinama jėgos išvestinės ir peties sandauga.

d. Jėgos momentu taško atžvilgiu vadinama jėgos vektoriaus ir peties sandauga.

a. jeigu jėga ir poslinkis yra vienos krypties.

b. jeigu jėga ir poslinkis yra skirtingų krypčių.

c. jeigu jėga ir pagreitis yra vienos krypties.

d. jeigu jėga yra statmena pagreičiu

a. judant kūnui, brėžia elipsę, kurios spindulys lygus atstumui nuo taško iki sukimosi ašies

b. judant kūnui, brėžia apskritimą, kurio spindulys lygus atstumui nuo taško iki kūno svorio centro.

c. judant kūnui, brėžia elipsę, kurios spindulys lygus atstumui nuo taško iki kūno svorio centro.

d. judant kūnui, brėžia apskritimą, kurio spindulys lygus atstumui nuo taško iki sukimosi ašies.

a. atvirkščiai proporcingi jų masėms – didesnės masės taškas įgyja mažesnį pagreitį, ir atvirkščiai.

b. tiesiogiai proporcingi jų masėms – didesnės masės taškas įgyja didesnį pagreitį, ir atvirkščiai.

c. atvirkščiai proporcingi jų greičiams – didesnio greičio taškas įgyja mažesnį pagreitį, ir atvirkščiai.

d. tiesiogiai proporcingi jų greičiams – didesnio greičio taškas įgyja didesnį pagreitį, ir atvirkščiai.

a. jeigu jėga yra statmena poslinkiui.

b. jeigu jėga ir poslinkis yra skirtingų krypčių.

c. jeigu jėga yra statmena pagreičiui.

d. jeigu jėga ir pagreitis yra skirtingų krypčių

a. Nė viena iš trijų formulių nėra teisinga

b. 3-ia formulė teisinga

c. 1-a formulė teisinga

d. 2-a formulė teisinga

a. linijinio greičio pirmoji išvestinė arba slenkamojo dėsnio antroji išvestinė pagal laiką

b. linijinio greičio antroji išvestinė arba slenkamojo dėsnio pirmoji išvestinė pagal laiką.

c. kampinio greičio antroji išvestinė arba sukimosi dėsnio pirmoji išvestinė pagal laiką

d. kampinio greičio pirmoji išvestinė arba sukimosi dėsnio antroji išvestinė pagal laiką.

a. Materialiųjų kūnų savybė pasipriešinti jėgų pasikeitimui vadinama inertiškumu.

b. Materialiųjų kūnų savybė pasipriešinti greičių pasikeitimui vadinama inertiškumu.

c. Materialiųjų kūnų savybė pasipriešinti pagreičių pasikeitimui vadinama inertiškumu.

d. Materialiųjų kūnų savybė pasipriešinti energijos pasikeitimui vadinama inertiškumu

a. pakanka nagrinėti tik kūno svorio centro judejimą, visi kiti kūno taškai judės kaip ir nagrinėjamasis kūno svorio centras.

b. pakanka nagrinėti tik vieno laisvai pasirinkto greičio judejimą, visi kiti kūno greičiai judės kaip ir nagrinėjamasis greitis.

c. pakanka nagrinėti tik vieno laisvai pasirinkto taško judejimą, visi kiti kūno taškai judės kaip ir nagrinėjamasis taškas

d. pakanka nagrinėti tik vieno laisvai pasirinkto pagreičio judejimą, visi kiti kūno pagreičiai judės kaip ir nagrinėjamasis pagreitis

a. Kai materialųjį tašką vienu metu veikia kelios jėgos, taško pagreitis lygus geometrinei sumai pagreičių, kuriuos taškas įgis nuo kiekvienos jėgos.

b. Kai materialųjį tašką vienu metu veikia kelios jėgos, taško pagreitis lygus geometrinei sandaugai pagreičių, kuriuos taškas įgis nuo kiekvienos jėgos.

c. Kai materialųjį tašką vienu metu veikia kelios jėgos, taško greitis lygus geometrinei sandaugai greičių, kuriuos taškas įgis nuo kiekvienos jėgos.

d. Kai materialųjį tašką vienu metu veikia kelios jėgos, taško greitis lygus geometrinei

sumai greičių, kuriuos taškas įgis nuo kiekvienos jėgos.

a. Jėgos, kuriomis du kūnai veikia vienas kitą (akcija ir reakcija), yra nelygios ir veikia dviejomis tiesėmis priešingomis kryptimis.

b. Jėgos, kuriomis du kūnai veikia vienas kitą (akcija ir reakcija), yra lygios ir veikia viena tiese ta pačia kryptimi.

c. Jėgos, kuriomis du kūnai veikia vienas kitą (akcija ir reakcija), yra lygios ir veikia viena tiese priešingomis kryptimis.

d. Visi teiginiai neteisingi.

a. kūno sukimasis yra tolydinis.

b. kūno sukimasis yra lygus jėgos išvestinei.

c. kūno sukimasis yra tolygiai kintantis.

d. kūno sukimasis yra lygus masės išvestinei.

a. Mechanikoje judėjimu laikomas kūnų greičio kitimas per laiką kitų kūnų atžvilgiu.

b. Mechanikoje judėjimu laikomas kūnų pagreičio kitimas per laiką kitų kūnų atžvilgiu

c. Mechanikoje judėjimu laikomas kūnų padėties kitimas per laiką kitų kūnų atžvilgiu.

d. Mechanikoje judėjimu laikomas kūnų padėties išvestinės kitimas per laiką kitų kūnų atžvilgiu.

a. Kūno judėjimas vadinamas plokštuminiu, kai kūnui judant visi jo taškai juda plokštumose, nelygiagrečiose tam tikrai nejudančiai plokštumai.

b. Kūno judėjimas vadinamas plokštuminiu, kai kūnui judant tik vienas jo taškas juda plokštumose, lygiagrečiose tam tikrai nejudančiai plokštumai.

c. Kūno judėjimas vadinamas plokštuminiu, kai kūnui judant visi jo taškai juda plokštumose, lygiagrečiose tam tikrai nejudančiai plokštumai.

d. Kūno judėjimas vadinamas plokštuminiu, kai kūnui judant tik vienas jo taškas juda plokštumose, nelygiagrečiose tam tikrai nejudančiai plokštumai.

a. Judančio kūno greitis erdvėje vadinamas judėjimo trajektorija.

b. Judančio kūno pagreitis erdvėje vadinamas judėjimo trajektorija.

c. Judančio kūno padėtis erdvėje vadinamas judėjimo trajektorija.

d. Judančio kūno pėdsakas erdvėje vadinamas judėjimo trajektorija.

a. Mechaninės sistemos kinetinės energijos pokytis lygus visų išorinių bei vidinių jėgų darbų sandaugai visuose sistemos taškų nueitų kelių ruožuose.

b. Mechaninės sistemos kinetinės energijos pokytis lygus visų vidinių jėgų darbų sumai visuose sistemos taškų nueitų kelių ruožuose.

c. Mechaninės sistemos kinetinės energijos pokytis lygus visų išorinių bei vidinių jėgų darbų sumai visuose sistemos taškų nueitų kelių ruožuose.

d. Mechaninės sistemos kinetinės energijos pokytis lygus visų vidinių jėgų darbų sandaugai visuose sistemos taškų nueitų kelių ruožuose.

a. Momentiniu greičių centru vadinamas toks plokštuma judančio kūno pjūvio plokštumos taškas, kurio greitis nagrinėjamuoju laiko momentu yra lygus nuliui, o kūno pjūvis apie tokį tašką gali tik suktis.

b. Momentiniu greičių centru vadinamas toks plokštuma judančio kūno pjūvio plokštumos taškas, kurio pagreitis nagrinėjamuoju laiko momentu yra nelygus nuliui.

c. Momentiniu greičių centru vadinamas toks plokštuma judančio kūno pjūvio plokštumos taškas, kurio greitis nagrinėjamuoju laiko momentu yra nelygus nuliui, o kūno pjūvis apie tokį tašką gali tik slinkti.

d. Momentiniu greičių centru vadinamas toks plokštuma judančio kūno pjūvio plokštumos taškas, kurio pagreitis nagrinėjamuoju laiko momentu yra lygus nuliui.

a. Dviejų kūnų poveikiai vienas kitam yra vienodo dydžio ir nukreipti normalinio pagreičio kryptimi.

b. Dviejų kūnų poveikiai vienas kitam yra vienodo dydžio ir nukreipti į priešingas puses.

c. Dviejų kūnų poveikiai vienas kitam yra vienodo dydžio ir nukreipti į tą pačią pusę

d. Dviejų kūnų poveikiai vienas kitam yra vienodo dydžio ir nukreipti padėties vektoriaus kryptimi.

a. Tangentinis pagreitis sutampa su trajektorijos liestine ir yra nukreipiamas pagal kampinį pagreitį.

b. Tangentinis pagreitis sutampa su trajektorijos liestine ir yra nukreipiamas pagal kampinį greitį.

c. Tangentinis pagreitis visada nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą.

d. Tangentinis pagreitis visada nukreiptas iš trajektorijos kreivumo centro pagal kampinį greitį.

a. a = (2/3) · L

b. a = (1/5) · L

c. a = (3/2) · L

d. a = (1/3) · L

1. Jėga - tai dviejų materialiųjų kūnų fizinės sąveikos matas.

2. Jėga - tai pagreičio antroji išvestinė laiko atžvilgiu.

3. Jėga - tai dviejų materialiųjų kūnų mechaninės sąveikos matas.

4. Jėga - tai jėgos veikimo intensyvumas.

a. Jei prie veikiančios kūną jėgų sistemos pridėsime ar atimsime koncentruotų jėgų sistemą, tai nuo to kūno būvis nepasikeis.

b. Jei prie veikiančios kūną jėgų sistemos pridėsime ar atimsime susikertančių jėgų sistemą, tai nuo to kūno būvis nepasikeis.

c. Jei prie veikiančios kūną jėgų sistemos pridėsime ar atimsime paskirstytų apkrovų sistemą, tai nuo to kūno būvis nepasikeis.

d. Jei prie veikiančios kūną jėgų sistemos pridėsime ar atimsime atsisveriančių jėgų sistemą, tai nuo to kūno būvis nepasikeis.

a. Bet kurį suvaržytą kūną galima būtų laikyti laisvuoju, nutraukus ryšius ir vietoj jų pridėjus atitinkamas ryšių reakcijų jėgas.

b. Bet kurį suvaržytą kūną galima būtų laikyti pusiausviru, nutraukus ryšius ir vietoj jų pridėjus atitinkamas atsisveriančias jėgas bei jų atstojamąsias jėgas.

c. Visi teiginiai neteisingi.

d. Bet kurį nesuvaržytą kūną galima būtų laikyti laisvuoju, nutraukus ryšių reakcijų jėgas ir vietoj jų pridėjus atitinkamus ryšius.

a. kuo didesnis kūno inercijos momentas, tuo mažesnis kūno kampinis greitis, ir atvirkščiai

b. kuo didesnis kūno inercijos momentas, tuo didesnis kūno kampinis greitis, ir atvirkščiai.

c. kuo didesnis kūno inercijos momentas, tuo mažesnis kūno kampinis pagreitis, ir atvirkščiai.

d. kuo didesnis kūno inercijos momentas, tuo didesnis kūno kampinis pagreitis, ir atvirkščiai.

a. Taško pagreičio vektorius tam tikru laiko momentu yra pagreičio vektoriaus pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

b. Taško pagreičio vektorius tam tikru laiko momentu yra greičio vektoriaus pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

c. Taško pagreičio vektorius tam tikru laiko momentu yra padėties vektoriaus trečioji išvestinė laiko atžvilgiu.

d. Taško pagreičio vektorius tam tikru laiko momentu yra padėties vektoriaus pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

a. 2-a formulė teisinga

b. Nė viena iš trijų formulių nėra teisinga

c. 1-a formulė teisinga

d. 3-ia formulė teisinga

a. Jėgos galingumas yra lygus veikiančiosios jėgos ir šios jėgos pridėties taško pagreičio vektorinei sandaugai.

b. Jėgos galingumas yra lygus veikiančiosios jėgos ir šios jėgos pridėties taško pagreičio skaliarinei sandaugai.

c. Jėgos galingumas yra lygus veikiančiosios jėgos ir šios jėgos pridėties taško greičio skaliarinei sandaugai.

d. Jėgos galingumas yra lygus veikiančiosios jėgos ir šios jėgos pridėties taško greičio vektorinei sandaugai.

a. kai jėgos dedamosios kryptis yra priešinga x arba y ašies krypčiai

b. kai jėga pasuka kūną apie tašką prieš laikrodžio rodyklės kryptį

c. Visi atsakymai yra neteisingi

d. kai jėga pasuka kūną apie tašką pagal laikrodžio rodyklės kryptį

a. jėgos veikimo tiesė eina per šį tašką

b. jei jėga pasuka kūną apie tašką prieš laikrodžio rodyklės kryptį

c. jėgos projekcijos kryptis nesutampa su teigiama ašies kryptimi

d. jei jėga pasuka kūną apie tašką pagal laikrodžio rodyklės kryptį

a. tiesė, jungianti bet kuriuos tris kūno taškus, juda įstrižai.

b. tiesė, jungianti bet kuriuos du kūno taškus, juda sinusoide

c. tiesė, jungianti bet kuriuos tris kūno taškus, juda lygiagrečiai.

d. tiesė, jungianti bet kuriuos du kūno taškus, juda lygiagrečiai.

a. Pagreitis apibūdina padėties vektoriaus kitimą.

b. Pagreitis apibūdina pagreičio išvestinės vektoriaus kitimą

c. Pagreitis apibūdina greičio vektoriaus kitimą.

d. Pagreitis apibūdina pagreičio vektoriaus kitimą.

a. Normalinis pagreitis visada nukreiptas iš trajektorijos kreivumo centro pagal kampinį greitį.

b. Normalinis pagreitis sutampa su trajektorijos liestine ir yra nukreipiamas pagal kampinį greitį.

c. Normalinis pagreitis visada nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą.

d. Normalinis pagreitis sutampa su trajektorijos liestine ir yra nukreipiamas pagal kampinį pagreitį.

a. Q = 0.5·qmax·L

b. Q = 1.5·qmax·L

c. Q = qmax·L

d. Q = (2/3)·q ·L

a. Taško greitis apibūdina taško pagreičio vektoriaus kitimo spartą.

b. Taško greitis apibūdina taško greičio išvestinės vektoriaus kitimo spartą.

c. Taško greitis apibūdina taško greičio vektoriaus kitimo spartą

d. Taško greitis apibūdina taško padėties vektoriaus kitimo spartą.

a. jeigu jėga yra statmena poslinkiui.

b. jeigu jėga ir pagreitis yra skirtingų krypčių.

c. jeigu jėga ir poslinkis yra skirtingų krypčių.

d. jeigu jėga yra statmena pagreičiui.

a. sukimosi dėsnio pirmoji išvestinė greičio atžvilgiu.

b. slenkamojo dėsnio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

c. sukimosi dėsnio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

d. slenkamojo dėsnio pirmoji išvestinė greičio atžvilgiu.

a. Dviejų viename kūno taške pridėtų jėgų atstojamoji yra lygi jėgų vektorių modulių sumai.

b. Dviejų viename kūno taške pridėtų jėgų atstojamoji yra lygi jėgų vektorių geometrinei sumai.

c. Dviejų viename kūno taške pridėtų jėgų atstojamoji yra lygi jėgų vektorių aritmetinei sumai.

d. Visi teiginiai neteisingi.

a. jėga perkeliama į kitą tašką jos veikimo tiesėje

b. jėgos peties didumas pasikeičia

c. jėgos sukimo kryptis pasikeičia

d. jėgos didumas pasikeičia

a. jėga pasuka kūną apie tašką prieš laikrodžio rodyklės kryptį

b. jėga pasuka kūną apie tašką pagal laikrodžio rodyklės kryptį

c. jėgos dedamosios kryptis atitinka x arba y ašies kryptį

d. Visi atsakymai neteising

a. Q = q·L

b. Q = 0.5·q·L

c. Q = 1.5·q·L

d. Q = (2/3)·q·L

a. a= L / 2

b. a= 2L / 3

c. a= 3L / 2

d. a= L / 3

a. Kūno kampinis pagreitis yra kampinio greičio antroji išvestinė laiko atžvilgiu.

b. Kūno kampinis pagreitis yra kampinio pagreičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

c. Kūno kampinis pagreitis yra sukimosi dėsnio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

d. Kūno kampinis pagreitis yra kampinio greičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

a. Materialiojo taško masės ir kampinio greičio sandauga lygi jį veikiančiai jėgai, o kampinio greičio kryptis sutampa su jėgos veikimo kryptimi.

b. Materialiojo taško masės ir kinetinės energijos sandauga lygi jį veikiančiai jėgai, o kinetinės energijos kryptis sutampa su jėgos veikimo kryptimi.

c. Materialiojo taško masės ir pagreičio sandauga lygi jį veikiančiai jėgai, o pagreičio kryptis sutampa su jėgos veikimo kryptimi.

d. Materialiojo taško masės ir greičio sandauga lygi jį veikiančiai jėgai, o greičio kryptis sutampa su jėgos veikimo kryptimi.

a. N·m

b. Kg·m

c. N·kg

d. N·m^2

a. Kūno kampinis greitis yra pagreičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

b. Kūno kampinis greitis yra greičio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

c. Kūno kampinis greitis yra padėties vektoriaus pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

d. Kūno kampinis greitis yra sukimosi dėsnio pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu.

a. trajektorijos yra vienodos, o greičiai, pagreičiai ir svoriai lygūs bei vienodai nukreipti į sukimosi centrą.

b. trajektorijos nėra vienodos, o greičiai ir pagreičiai lygūs, bet nevienodai nukreipti.

c. trajektorijos yra vienodos, bet greičiai ir pagreičiai gali būti skirtingi bei skirtingai nukreipti.

d. trajektorijos yra vienodos, o greičiai ir pagreičiai lygūs ir vienodai nukreipti.

a. Ši formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno slenkamasis judėjimas.

b. Ši formulė skirta apskaičiuoti kūno elektrovaros energijai, kai yra kūno sukamasis judėjimas.

c. Ši formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno sukamasis judėjimas.

d. Ši formulė skirta apskaičiuoti kūno kinetinei energijai, kai yra kūno plokščiasis judėjimas.

a. Visi teiginiai neteisingi.

b. Jei materialiųjų taškų sistema ar deformuojamas kūnas, veikiamas tam tikrų jėgų, yra pusiausviras, tai ši pusiausvyra nebus suardyta, jei kūnas taps absoliučiai skystu.

c. Jei materialiųjų taškų sistema ar deformuojamas kūnas, veikiamas tam tikrų jėgų, yra pusiausviras, tai ši pusiausvyra nebus suardyta, jei kūnas taps absoliučiai kietu.

d. Jei absoliučiai kietas kūnas, veikiamas tam tikrų jėgų, yra pusiausviras, tai ši pusiausvyra nebus suardyta, jei kūnas taps deformuojamuoju.

a. Kai kampinio greičio ir pagreičio kryptys sutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsi, kai kryptys yra priešingos, turime lėtėjantį sukimąsi.

b. Kai kampinio greičio ir pagreičio kryptys nesutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsi, kai kryptys sutampa, turime lėtėjantį sukimąsi.

c. Kai kampinio greičio ir jėgos kryptys nesutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsi, kai kryptys sutampa, turime lėtėjantį sukimąsi.

d. Kai kampinio greičio ir jėgos kryptys sutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsi, kai kryptys yra priešingos, turime lėtėjantį sukimąsi.

a. Norint, kad dvi kūną veikiančios jėgos būtų pusiausviros, būtina ir pakanka, kad tos jėgos būtų lygios, veiktų dviejose skirtingose tiesėse ir priešingomis kryptimis.

b. Visi teiginiai neteising

c. Norint, kad dvi kūną veikiančios jėgos būtų pusiausviros, būtina ir pakanka, kad tos jėgos būtų lygios ir veiktų viena tiese ta pačia kryptimi.

d. Norint, kad dvi kūną veikiančios jėgos būtų pusiausviros, būtina ir pakanka, kad tos jėgos būtų lygios ir veiktų viena tiese priešingomis kryptimis.

a. kai kūnui nejudant aibė taškų, esančių vienoje tiesėje, nejuda.

b. kai kūnui judant aibė greičių, esančių vienoje tiesėje, nejuda.

c. kai kūnui judant aibė taškų, esančių vienoje tiesėje, nejuda.

d. kai kūnui judant aibė taškų, esančių vienoje plokštumoje, nejuda.

a. Jėgos impulsas yra vektorinis dydis, lygus jėgos ir padėties vektoriaus sandaugai, nukreiptas veikiančiosios jėgos kryptimi.

b. Jėgos impulsas yra vektorinis dydis, lygus jėgos ir laiko sandaugai, nukreiptas veikiančiosios jėgos kryptimi.

c. Jėgos impulsas yra vektorinis dydis, lygus jėgos ir laiko santykiui, nukreiptas veikiančiosios jėgos kryptimi.

d. Jėgos impulsas yra vektorinis dydis, lygus jėgos ir padėties vektoriaus santykiui, nukreiptas veikiančiosios jėgos kryptimi.