Jie norėjo tapti konsulais.

Jie buvo nepatenkinti patricijų viešpatavimu.

Jie norėjo sukurti naują religiją.

Jie norėjo išvykti iš Romos.

Visi piliečiai turėjo vienodą balsą.

Valdžia buvo centralizuota vieno karaliaus rankose.

Valdžia buvo padalinta tarp magistratų ir senato.

Tik plebėjai galėjo priimti įstatymus.

Aukščiausi magistratai, renkami metams.

Plebėjų atstovai, turintys teisę balsuoti.

Patricijų patarėjai, kurie nebuvo renkami.

Vergai, dirbantys valstybės tarnyboje.

Plebėjai norėjo tapti senatoriais.

Patricijai norėjo uždrausti plebėjams dalyvauti armijoje.

Plebėjai reikalavo daugiau teisių ir galimybių.

Patricijai norėjo sukurti naują respubliką.

Priimti visus įstatymus be jokių apribojimų.

Patarti magistratams ir spręsti svarbius valstybės reikalus.

Būti vieninteliu valdžios organu.

Organizuoti plebėjų susirinkimus.

Jie galėjo būti renkami tik iš plebėjų.

Jie turėjo savo lėšomis prisidėti prie miesto darbų.

Jie buvo atsakingi tik už religinius reikalus.

Jie neturėjo jokių specialių ženklų.

Jie visi buvo turtingi ir galingi.

Jie buvo kilę iš senųjų romėnų šeimų.

Jie apėmė žemdirbius, amatininkus ir prekybininkus.

Jie buvo vien tik vergai.

Jie galėjo sukurti naują armiją.

Jie atsisakė tarnauti armijoje.

Jie galėjo sušalinti visus įstatymus.

Jie galėjo tapti konsulais.

Visi piliečiai turėjo teisę balsuoti.

Patricijų balsai buvo svarbesni nei plebėjų.

Konsulai buvo renkami visam gyvenimui.

Plebėjai galėjo tapti senatoriais.