Formalioji analizė

Konteksto analizė

Formalioji ir konteksto analizė

renkama ir analizuojama informacija apie pasirinktos medijos autorių

renkama ir analizuojama informacija apie pasirinktos medijos objektus, jų lokaciją, tipą

renkami ir analizuojami faktai apie pasirinktos medijos istorinį reikšmingumą

Visi atsakymai yra tinkami

mokomės naudotis dizaino programomis ir techninėmis priemonėmis

kuriame galutinį meno kūrinį pagal iš anksto pasirinktą techniką

vertiname kitus pasirinktos medijos autoriaus darbus ir juos reitinguojame pagal meninę vertę

interpretuojame pasirinktą mediją, nagrinėjame jos potekstes

trumpas spektaklio scenarijus, kuriame aprašomi pagrindiniai siužeto įvykiai

vizualinė informacinė priemonė, skirta pranešti apie teatro spektaklį, jo laiką, vietą ir pagrindinę informaciją, dažnai perteikianti kūrinio nuotaiką ar temą per dizainą

apžvalga, kurioje kritikai vertina ir analizuoja spektaklį po jo pasirodymo

vidinis teatro dokumentas, kuriuo planuojamas aktorių grafikas ir techninės repeticijos

pavadinimas, spektaklio data ir vieta, pagrindinė vaizdinė kompozicija, informacija apie kūrėjus bei dizaino elementai, atspindintys spektaklio nuotaiką

simboliniai tekstai, leidžiantys žiūrovui susikurti reikšmes ir asociacijas dar prieš spektaklį

scenografijos schema, apšvietimo ir kostiumų techniniai brėžiniai, kad žiūrovas suprastų kūrinio kūrimo sudėtingumą

Svarbiausia afišoje – įdėti nuotrauką iš repeticijos, o dizaino sprendimai yra antraeiliai, nes žiūrovai labiau pasitiki tikromis scenomis nei grafiniais simboliais.

Kad afiša būtų efektyvi, pakanka naudoti kuo ryškesnes spalvas ir didelį šriftą – tai visada patrauks dėmesį, nepriklausomai nuo spektaklio turinio

Vizualinis dizainas teatro afišoje yra mažai svarbus – svarbiausia pateikti kuo daugiau informacijos apie spektaklį, nes žiūrovai vis tiek žiūri tik į datas ir bilietų kainas

Pasirinkus atitinkamas spalvas, šriftus ir kompoziciją, galima perteikti spektaklio emocinį toną: pavyzdžiui, tamsios spalvos ir griežta tipografija gali nurodyti į dramą, o ryškios, kontrastingos formos – į komediją ar farsą. Vizualiniai sprendimai turėtų būti sąmoningai derinami su spektaklio tema

vizualusis menas yra tik tapyba, o medijų menas – tik skulptūra

vizualusis menas visada vaizduoja gamtą ar žmones, o medijų menas visada yra abstraktus ir beformis

vizualusis menas naudoja fizines medžiagas, tokias kaip dažai, drobė ar molis, o medijų menas pasitelkia skaitmenines technologijas, interaktyvumą ir įvairias medijas, įtraukiant animaciją, video, garsą ar virtualią realybę

vizualusis menas visada yra juodos ir baltos spalvos, o medijų menas – tik ryškiaspalvis

Skaitmeninis menas visada yra statiškas ir negali turėti jokių judančių ar garsinių elementų

Skaitmeninis menas pasižymi dinamiškumu, galimybe naudoti įvairias tekstūras ir efektus, interaktyvumu bei dažnai integruoja judesį, garsą ar tris dimensijas, leidžiančias kurti įvairiapusę ir daugiasluoksnę vizualinę patirtį

Skaitmeninis menas visada imituoja tradicinį piešinį ar tapybą, todėl neturi savo unikalios estetikos

Interaktyvūs kūriniai yra visada sudėtingesni ir sunkiau suprantami nei statiniai, todėl žiūrovai dažnai nesidomi tokia menu

Interaktyvumas reiškia, kad kūrinys keičiasi tik automatiškai, be žiūrovo įsikišimo, todėl žiūrovo vaidmuo yra minimalus

Interaktyvumas mažina meno kūrinio vertę, nes žiūrovas tampa atsakingas už kūrinio išvaizdą ir todėl menas praranda savo originalumą

Interaktyvumas įtraukia žiūrovą kaip aktyvų dalyvį, leidžiant jam keisti ar įtakoti kūrinį, todėl patirtis tampa individualizuota, dinamiška ir dažnai daug įsimintinesnė nei žiūrint statinį, nejudantį kūrinį