Renesanso epocha - tai pereinamasis etapas iš viduramžių į naujuosius laikus. Šiuo laikotarpiu Europoje silpnėja tradicinės katalikų religijos ir bažnyčios pozicijos, yra feodaliniai santykiai ir formuojasi naujos kapitalistinės santvarkos užuomazgos. Tam įtakos turėjo daugybė veiksnių, bet ypač reikšmingi šie: 1. Dėl naujų atradimų bei išradimų (tekstilėje, energetikoje, metalurgijoje, laivininkystėje, astronomijoje, jūreivystėje, karyboje ir t. t.) padidėjo darbo našumas, augo pramonė. Tai skatino toliau plėtoti gamtos mokslus, tobulinti jų metodologiją. 2. Sukūrus knygų spausdinimo techniką, neregėtai išaugo galimybės žinioms, mokslui, literatūrai ir švietimui plisti. 3. Italijoje ir kituose Europos kraštuose labai sustiprėjo domėjimasis graikais, atgaivinamos graikų kalbos, literatūros, pagoniškos filosofijos bei antikinės kultūros žinios. Tai leido naujoviškai pažvelgti į paveldėtas viduramžių kultūros ir ideologijos vertybes. 4. Suklestėjus amatams, manufaktūroms, intensyvėjant prekybai ir t. t., susidarė biurgerių tarpsluoksnis arba, teisingiau sakant, nauja buržua-zijos klasė iš pirklių, bankininkų ir pramonininkų. Ji, ypač stambiuose . Italijos miestuose, neretai įveikdavo feodalus ir užgrobdavo politinę valdžią, tuo skatindama kurti naujas antifeodalines politines bei sociologi­ . nes koncepcijas, kurios galėtų ideologiškai pateisinti jos akcijas. 5. Didieji geografijos atradimai neregėtai išplėtė žinių apie pasaulį horizontus. XV a. pabaigoje--XVI a. pradžioje ekonominės raidos cent­ . rams persikėlus iš Italijos į Ispaniją, Vokietiją, Prancūziją, ypač Nyderlandus bei Angliją, gerokai išsiplėtė Renesanso kultūrinių vertybių aktyvios paklausos ir kūrybos arealas. 6. Nacionalinių absoliutinių monarchijų centralizuotos valstybinės valdžios susiformavimas Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose šalyse stipriau veikė paveldėtos viduramžių ideologijos susiskaldymą bei diferenciaciją. 7. Pirminis intensyvus kapitalo kaupimas, ypač Nyderlanduose ir Anglijoje, stiprino buržuazij!JS klasę. 8. Dėl liuteronų, kalvinistų, arijonų ir kitų XVI a. reformacinių judėjimų Europoje atsirado religinis susiskaldymas. 9. Susiformavo ir augo pasaulietiška inteligentija, ypač pasaulietiška kultūra bei ideologija. Visa tai neišvengiamai vertė keisti požiūrį į žmogų ir pasaulį, silpnino viduramžiškos katalikų bažnyčios, kaip aukščiausios feodalinės santvarkos sankcijos bei ramsčio, ekonomines, politines bei ideologines po· zicijas. Kai kuriose pirmaujančiose Europos valstybėse po sunkių išmėginimų (pirmoji buržuazinė revoliucija Vokietijoje XVI a. pirmajame ·ketvirtyje patyrė pralaimėjimą) Renesanso epochos pabaigoje buvo sutraukytos feodalinės santvarkos grandinės ir po sėkmingų buržuazinių revoliucijų (Nyderlanduose XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje bei Anglijoje XVII a. viduryje) pereita prie tiesioginio kapitalistinės visuomenės kūrimo. - A. VARANAVIČ:IUS RENESANSO EPOCHOS FILOSOFIJOS BRUOŽAI