Mėnulis – Žemės palydovas

Mėnulis – Žemės palydovas

Mėnulis

Mėnulis – vienintelis gamtinis Žemės palydovas, artimiausias mūsų kosminis kaimynas. Jis nutolęs nuo Žemės apie 400 tūkstančių kilometrų. Mėnulis yra 4 kartus mažesnis už Žemę, bet net 81 kartą už ją lengvesnis.

Multiple Choice

Kas yra Mėnulis?

• Žvaigždė

• Žemės palydovas

• Saulės palydovas

• Planeta

Multiple Choice

Kiek kartų Mėnulis yra mažesnis už Žemę?

• 10

• 2

• 6

• 4

Mėnulis

Mėnulyje nėra atmosferos, todėl jo paviršius dieną įkaista iki +130 °C, o naktį atvėsta iki -170 °C. Jo paviršius nelygus, yra kalnų ir lygumų, vadinamų jūromis. Mėnulyje vandens nėra, jūromis vadinamos tamsesnės ir žemesnės paviršiaus vietos. 

Multiple Choice

Koks yra Mėnulio paviršius?

• Paviršius nelygus, yra kalnų ir lygumų, vadinamų jūromis.

• Paviršius lygus, yra skystų jūrų.

• Visas paviršius pasidengęs ledu.

• Daug yra kalnų ir tekančių upių.

Mėnulio fazės

Mėnulis pats nešviečia, jis tik atspindi Saulės šviesą. Kadangi Mėnulis sukasi aplink Žemę, iš Žemės matoma vis skirtingo dydžio apšviesta Mėnulio dalis. Mums atrodo, kad Mėnulis keičia savo formą. Šios skirtingos formos vadinamos Mėnulio fazėmis. Skiriamos keturios Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia.

Atsisiųsti 

Multiple Choice

Kodėl atrodo, kad Mėnulis šviečia?

• Mėnulis yra maža saulė

• Atspindi Žemės šviesą

• Atspindi Saulės šviesą

• Nes tai šviesioji pusė

Multiple Choice

Kiek fazių turi mėnulis?

• 5

• 4

• 6

• 3

Multiple Choice

Kaip keičiasi Mėnulio fazės?

• Delčia – Pilnatis – Jaunatis – Priešpilnis

• Pilnatis – Priešpilnis – Jaunatis – Delčia

• Jaunatis – Priešpilnis – Pilnatis – Delčia

• Priešpilnis – Jaunatis – Delčia - Pilnatis

Mėnulio judėjimas

Mėnulis skrieja aplink Žemę, nutolęs nuo jos beveik 400 tūkstančių kilometrų. Laiko tarpas, per kurį jis apskrieja Žemę, vadinamas mėnesiu. Mėnulis skrieja ta pačia kryptimi, kuria ir Žemė sukasi apie savo ašį, tik daug lėčiau. Todėl kiekvieną parą Mėnulis pateka vis vėliau. Stebėdami Mėnulį iš Žemės, matome vis tą pačią Mėnulio pusę. Taip yra todėl, kad Mėnulis aplink Žemę ir apie savo ašį apsisuka per tą patį laiką. Taigi para Mėnulyje trunka vieną mėnesį: dvi mūsų savaites trunka diena, o kitas dvi – naktis.

Multiple Choice

Kuri fazių seka rodo Mėnulio išvaizdos kaitą per mėnesį?

• D E F G A B C

• D E F G C B A

• D E B E F G C

• D A B E F C G

Multiple Choice

Kodėl visada matome tą pačią Mėnulio pusę?

• Žemė sukasi apie savo ašį, o Mėnulis nesisuka.

• Žemės trauka veikia Mėnulį, todėl jis nekeičia savo padėties.

• Kol apsisuka apie savo ašį. mėnulis apskrieja aplink Žemę.

• Kiekvieną vakarą Mėnulis atsisuka į Žemę ta pačia puse.

Mėnulio užtemimai

Užtemimu vadinamas reiškinys, kuriam vykstant Mėnulis, Žemė ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje. Kai Mėnulis, sukdamasis aplink Žemę, patenka į Žemės šešėlį arba pusšešėlį, įvyksta Mėnulio užtemimas. Taip gali atsitikti tik esant pilnačiai.

Multiple Choice

Remdamasis paveikslėliu, atsakyk, ar egzistuoja ryšys tarp Mėnulio užtemimų ir Mėnulio fazių?

• Taip. Mėnulis gali užtemti tik esant pilnačiai, nes tuo metu Saulės, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja vienoje linijoje.

• Taip, nes kiekviena delčios fazė yra Mėnulio užtemimas.

• Ne, Mėnulis gali užtemti būdamas bet kokios fazės.

Mėnulio užtemimai

Kartais į Žemės šešėlį panyra ne visas Mėnulis, o tik jo dalis. Tada Mėnulio užtemimas būna dalinis. Visiškas Mėnulio užtemimas gali trukti 1 val. 40 min. Net esant visiškam užtemimui Mėnulis yra matomas. Jis tada atrodo rausvas.

Mėnulio užtemimai matomi tuo pačiu metu beveik visame Žemės pusrutulyje, atsisukusiame į Mėnulį. Per metus gali įvykti iki dviejų Mėnulio užtemimų.

Multiple Choice

Kada būna Mėnulio užtemimas?

• Kai ateina naktis

• Kai Mėnulis Žemei užstoja Saulę

• Kai Mėnulis atsiduria Žemės šešėlyje

• Kai apsisuka Žemė

Multiple Choice

Kiek kartų per metus būna Mėnulio užtemimas?

• 1

• 2

• 4

• 12