Kodėl kinta metų laikai?

Kodėl kinta metų laikai?

Kodėl kinta metų laikai?

Žemė juda apie Saulę ne apskritimu, o orbita, panašia į ištemptą apskritimą: priartėja prie Saulės ir vėl nutolsta. Daugelis klaidingai mano, kad vasara prasideda tada, kai Žemė priartėja prie Saulės, o kai Žemė nutolsta nuo Saulės, prasideda žiema. Žiema ir vasara prasideda ne visoje Žemėje vienu metu.

Multiple Choice

Linija, kuria planeta juda aplink Saulę:

• Orbita

• Žiedas

• Sfera

• Linija

Kodėl kinta metų laikai?

Dviejuose Žemės pusrutuliuose visada būna skirtingi metų laikai: kai pas mus – žiema, tai Pietų pusrutulyje – vasara. Vasarą vidudienį Saulė pakyla aukštai virš horizonto, o žiemą būna žemai. Metų laikų kitimo priežastis – Žemės ašies padėtis. Mat ašis nėra statmena Žemės orbitai, kuria Žemė skrieja aplink Saulę.

Multiple Select

Kokia yra metų laikų kaitos priežastis? (Nurodykite dvi priežastis).

• Mėnulio skriejimas aplink Žemę,

• Žemės ašies posvyris.

• Žemės sukimasis apie savo ašį.

• Žemės skriejimas aplink Saulę.

Multiple Choice

Kuriuo metų laiku saulė pakyla aukščiausiai ir jos regimasis kelias dangaus skliautu ilgiausias?

• Žiemą.

• Pavasarį.

• Vasarą.

• Rudenį.

Kodėl kinta metų laikai?

Saulė nevienodai apšviečia įvairias Žemės dalis: vienoje Žemės orbitos dalyje labiau apšviečia Pietų pusrutulį – čia būna vasara, o Šiaurės pusrutulyje – žiema. Priešingoje Žemės orbitos pusėje viskas yra atvirkščiai. Tarp vasaros ir žiemos yra pereinamieji metų laikai – ruduo ir pavasaris.

Multiple Choice

Kurioje padėtyje yra Žemės rutulys, kai Lietuvoje yra žiema?

• A

• B

• C

• D

Multiple Choice

Kodėl Saulė nevienodai apšviečia mūsų planetos vietas?

• dėl Žemės ašies pasvyrimo

• dėl sukimosi aplink savo ašį

• dėl nevienodo ilgio Saulės spindulių

• visi atsakymai tinka

Multiple Choice

Kokia Žemės pusrutulio dalis labiau Saulės apšviesta, kai Europoje žiema?

• šiaurės pusrutulis

• pietų pusrutulis

• abu vienodai, nes Žemės ašis nepasvirusi

Žemės metai

Žemės metai – tai laikas, per kurį Žemė vieną kartą apskrieja aplink Saulę milžiniška, maždaug milijardo kilometrų ilgio apskritimo formos linija. Skriedama apie 30 kilometrų per sekundę (daugiau kaip 100 000 kilometrų per valandą) greičiu, Žemė „apibėga“ aplink Saulę per tris šimtus šešiasdešimt penkias ir ketvirtį paros (365 paras ir 6 valandas). Šis laikotarpis vadinamas Žemės metais. 

Multiple Choice

Metai Žemėje trunka:

• 12 val.

• 24 val.

• 365 dienas

• 400 dienų

Keliamieji metai

Žemė aplink Saulę apsisuka apytiksliai per 365,25 paros (365 paras ir 6 valandas). Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro dar viena para, todėl tie metai turi 366 dienas. Jie vadinami keliamaisiais metais. Keliamieji metai dalijasi iš keturių. Pavyzdžiui, 2008 metai – keliamieji metai. Keliamaisiais metais vasario mėnuo turi ne 28 dienas, o viena diena daugiau – 29 dienas.

Multiple Choice

2016 metai buvo keliamieji. Kada kiti keliamieji metai?

• 2018 m.

• 2019 m.

• 2022 m.

• 2020 m.

Saulėgrįža

Saulėgrįža vadinami du laiko momentai žiemą ir vasarą: vasaros saulėgrįža ir žiemos saulėgrįža. Vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojai laiko birželio 22 d. Tai yra astronominės vasaros pradžia, ta diena yra ilgiausia metų diena, o naktis – trumpiausia metų naktis. Pietų pusrutulio gyventojams birželio 22-osios naktis būna ilgiausia, o diena – trumpiausia, tai jie laiko astronominės žiemos pradžia.

Multiple Choice

Kada žemėje būna trumpiausia naktis ir ilgiausia diena?

• Gruodžio 21 d.

• Kovo 21 d.

• Birželio 22 d.

• Rugsėjo 23 d.

Saulėgrįža

Po birželio 22 d. Saulė „apsigręžia“ ir Šiaurės pusrutulyje ima trumpinti savo dienos kelią – dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Šiaurės ašigalyje Saulė nenusileidžia, o Pietų ašigalyje visiškai nepasirodo virš horizonto. Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojams yra gruodžio 22 d. – tai astronominės žiemos pradžia. Saulės kelias virš horizonto būna trumpiausias, naktis – ilgiausia, o diena – trumpiausia. Pietų pusrutulio gyventojams atvirkščiai: naktis – trumpiausia, o diena – ilgiausia.

Multiple Choice

Kada žemėje būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena?

• Birželio 21 d.

• Kovo 21 d.

• Gruodžio 22 d.

• Rugsėjo 23 d.

Lygiadienis

Lygiadienis – tai laikas, kada įvairiose Žemės vietose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas suvienodėja. Kovo 20-ąją visame pasaulyje dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas, ateina pavasario lygiadienis. O nuo kovo 21-osios dienos jau tampa ilgesnės negu naktys. Ir taip trunka iki birželio 21 dienos. Kovo 21-oji laikoma astronominio pavasario pradžia.

Lygiadienis

Nuo 1971 metų, kai Jungtinių Tautų Organizacija pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline žemės diena, jis minimas ir švenčiamas įvairiose pasaulio šalyse, siekiant atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į mūsų planetai kylančias problemas. Rudens lygiadienis – rugsėjo 23-ioji – laikomas astronominio rudens pradžia.

Multiple Choice

Rudens lygiadienis yra

• rugsėjo 23

• kovo 21

• spalio 21