Laisvės rūšys

Parengė mokytoja Rūta Bylienė, 2021m.

Laisvės rūšys​

Filosofas vergas. Epiktetas, buvęs vergas, vėliau įkūręs stoikų mokyklą filosofas​

​Pamąstymuose apie moralę rašo: "Ar jūs norite, kad aš eičiau į Romą? Gerai, aš eisiu į Romą. Ar jūs norite, kad aš eičiau į Gijarą? Aš eisiu į Gijarą. O gal į Atėnus? Gerai, aš keliausiu į Atėnus. Ar aš privalau eiti į kalėjimą? Į kalė-jimą taip pat, jeigu jūs tai įsakote. Tačiau jei tik tu kartą pasakysi: „Ak, kada gi pagaliau aš vėl būsiu Atėnuose?“ – tada tu pralaimėsi.Kai Archelajas pareikalavo iš Sokrato su juo dalytis savo turtu, šis pasakė karaliui: „Atėnuose keturi litrai miežinių kruopų kainuoja vieną obolą, ir vandenį šaltiniai teikia gausiai.“Tironas grasina: „Aš liepsiu tave sukaustyti grandinėmis.“ Tada tas, kuris vertina savo kojas, atsakys: „Pone, pasigailėk.“Tačiau tas, kuris brangina savo laisvą valią tars: „Drąsiau! Sukaustyk mane grandinėmis, jei tu manai, kad tai atneš tau naudą! Pats Dzeusas man laisvę suteikė, ar tu manai, kad jis pakęs savo sūnaus nužeminimą iki vergo? Tik mano lavono tu esi ponas: štai, pasiimk jį.“

(Epiktetas. Pamąstymai apie moralę. Kaunas: Vada, 2000. P. 125–126).

​Egipto sfinksas. G. Hėgelis istorijos filosofijos paskaitose sako:

"Žvelgiant į atvaizdus, kuriuos aptinkame Egipto senovės paminkluose, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į sfinkso figūrą, kuri pati savaime yra mįslinga; tai dviprasmiškas vaizdinys, pusiau žvėris, pusiau žmogus. Sfinksą galima laikyti Egipto dvasios simboliu: žmogaus galva, žvelgianti iš žvėries kūno, vaizduoja dvasią, kuri pradeda išsivaduoti iš gamtiškumo, nuo jo atitrūkti ir jau laisviau žvalgytis aplinkui, tačiau nevisiškai nusimetus grandines".

(T. Sodeika, J. Baranova. Filosofija XI−XII. Vilnius: Tyto alba, 2002. P. 75)​

​Laisvė ir jos rūšys

• ​Žmogus yra laisva būtybė – etika remiasi šia prielaida.

• Žmogaus prigimtinė laisvė reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse − santykyje su pačiu savimi, kitais, bendruomene ir pasaulio esiniais.

• Egzistencinių situacijų įvairovė lemia daug laisvės rūšių.

Open Ended

Ką turėtum galvoje, jei dabar ištartum: „Aš laisvas!“? Apibūdink 3−5 žodžiais.

​Laisvės rūšys

​Egzistuoja daug laisvės sampratų:

​

• ​fizinė ir psichologinė laisvė,

• ​egzistencinė ir dvasinė laisvė,

• ​socialinė ir ekonominė laisvė,

• ​politinė ir žodžio laisvė.

?​

​Su kuria iš šių laisvės rūšių siejasi kiekvieno jūsų laisvės apibūdinimas?

​

​​Fizinė ir psichologinė laisvė

Egzistencinė ir dvasinė laisvė

Socialinė ir ekonominė laisvė

Politinė ir žodžio laisvė

Užduotis "Negatyvi ar pozityvi reiškmė?​"

Štai kai kurios žodžio „laisvė“ vartojimo reikšmės. Kurios iš jų turi negatyvią ar pozityvią reikšmę ir etinę prasmę?​

Multiple Choice

Materialiai nepriklausomas

• Negatyvi

• Pozityvi

Multiple Choice

Pasižymintis antisocialiniu elgesiu

• Negatyvi

• Pozityvi

Multiple Choice

Ginantis savo teises

• Negatyvi

• Pozityvi

Multiple Choice

Darantis tai, ką sugeba

• Negatyvi

• Pozityvi

Multiple Select

Pasyvus, abejingas vi­suomeniniams santykiams

• Negatyvi

• Pozityvi

​Fizinė ir psichologinė laisvė

​Galime skirti keturis svarbiausius žmogaus egzistavimo pasaulyje lygmenis, kuriuose reiškiasi laisvė:

• Fizinis (kūniškasis)

• Psichologinis (asmenybės vidus, jausmai)

• Socialinis (santykiai su kitais)

• Dvasinis (egzistenciniai sprendimai)

Fizinė laisvė – fizinių suvaržymų nebuvimas ir galimybė išgyventi, patenkinti fizinius poreikius. Taip pat santykis su kūnu, požiūris į sveikatą ir gyvybę, seksualumą. Harmonija šiame lygmenyje yra pagrindas visoms kitoms asmens saviraiškos sritims.

​Psichologinė laisvės samprata

Filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Transcendencijos tyla“ rašo:Psichologinė laisvės samprata kyla iš žmogui tariamai įgimto laisvės jausmo, kurį iš tikrųjų sukelia kasdienių situacijų įvairovė ir būtinybė tose situacijose orientuotis. Būtinybės situacijų brūzgyne surasti „savo kelią“ suvokiama kaip galimybės rinktis arba, platesne prasme, kaip laisvo pasirinkimo galimybė. Ieškant „savojo kelio“ situacijų įvairovėje ir net vienai situacijai būdingoje ar net neišvengiamoje įvairovėje, visada galimi keli pasirinkimo variantai. Parduotuvėje aš galiu rinktis rudos ar pilkos spalvos kostiumą, baltą arba juodą duoną, raudoną arba geltoną arbatinuką, ilgesnį ar trumpesnį peilį ir t. t.

​Mąstytojas Vydūnas knygoje „Žvilgsnis į gyvenimo gelmes“ rašo:Kaip žmogus nusimano gyvenąs kūnu, taip jis gyvena ir jausmų gyvata. Bet šis gyvenimas yra kitos rūšies negu kūno gyvenimas. Žmogui dirbant, kūnas yra jo įrankis. O ir jis negali kaip reikiant savo darbą daryti. Jis todėl nuvargsta. Dėkime, turto geisdamas, žmogus, vadinas, geidulių varomas, neleidžia kūnui ilsėtis, ir jis silpsta, jo sveikata griūva.Visi gyvi daiktai ilsisi tikrais laikais. Jiems tai būtinai reikalinga. Bet žmogaus geiduliai, o dar veikiau jo aistros į tai visai neatsižiūri. Ir todėl dažnai kūnas laikomas per ilgai geidulių tarnyboje. O kas dar blogiau, kur visai nereikalinga žmogaus tikslams.

​Šveicarų kilmės kanadiečių filosofas ir „Arkos“ bendruomenės, kurioje proto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu, įkūrėjas, vienas iš judėjimo „Tikėjimas ir šviesa“ pradininkų Žanas Vanjė pasakė: Žmogaus tikrasis „aš“ nėra laisvė reikšti jėgą, naudoti galią kitiems teisti ir pasmerkti ar jaustis geriausiam. Tai nėra tariama nepriklausomybė daryti tai, ką noriu. Tai ne gelbėtojo ir netgi ne pranašo laisvė. Kalbu apie laisvę būti pažeidžiamam, įveikti kančią, įsiklausyti į kitą ir suprasti jo negandas. Laisvė surasti savo, o ne užimti kito vietą visuomenėje ir visatoje; laisvė išgyventi bendrystę ir atjautą.

​Peržiūrėję video, atsakykite į klausimus

​https://www.youtube.com/watch?v=B1Qut0Nrsiw&t=362s

​?

• ​Kokios žmogaus laisvos ir kūrybingos prigimties galimybės?

• Ką reiškia fizinė negalia: laisvės praradimą ar asmenybės vidinės laisvės raišką?​

• Kaip pats/pati galėtum mokytis ir kūrybiškai tobulinti savo gebėjimus, jei turėtum fizinę negalią?

​Socialinė laisvė

​Socialinė laisvės samprata, anot filosofo A. Šliogerio, kyla iš tariamos individo nepriklausomybės ar bent jau tik dalinės priklausomybės nuo bendruomenės; platesne prasme – iš nepriklausomybės nuo kito individo arba anoniminių kitų, esančių už tiesioginės patirties lauko ir niekada į jį nepatenkančių. Būti nesusaistytam ar minimaliai susaistytam bendruomenės – toks yra socialinės laisvės sampratos branduolys.

​​Peržiūrėję video, atsakykite į klausimus

​https://www.youtube.com/watch?v=jeVQs4X4RN4

?​

• ​Kokį žmogų pavadintum drąsiu?

• Ar priklausymas kokiai nors socialinei grupei padeda jaustis drąsiau?

  Ar galima jaustis drąsiam, teisiam ir laisvam darant bloga kitam?

• Kada reikia drąsiai pasakyti tiesą, jei kitas klysta?

​Ekonominė laisvė

​Ekonominės laisvės samprata yra viena iš socialinės sampratos apraiškų, tačiau tokia svarbi, jog verta paminėti atskirai. Ekonominės laisvės samprata kyla iš poreikio materialiai nepriklausyti nuo bendruomenės ar bent jau priklausyti minimaliai. Ši laisvė visų pirma siejama su turtu, vadovaujantis įsitikinimu, kad juo individas turtingesnis, tuo jis mažiau priklauso nuo bendruomenės, vadinasi, tuo laisvesnis. Laisvės apimtis, kaip tariama, yra tiesiog proporcinga individo vietai, užimamai turtinėje bendruomenės hierarchijoje. Klasikinė šios laisvės sampratos išraiška yra garsusis laissez faire (leiskite veikti netrukdomai) principas, iškeltas naujaisiais amžiais, yrant tradicinei bendruomenei.

​Politinė ir žodžio laisvė

​Politinė laisvė – savęs suvokimas ir įtvirtinimas kaip tam tikros bendrijos – tautos, valstybės – interesų reiškėjo.

​Filosofo požiūris

Politinė laisvės samprata, anot A. Šliogerio, išsiskleidžia bendruomenės gyvenimo srityje, tačiau, skirtingai nuo kitų socialinės laisvės sampratų, ji grindžiama ne individo priešpriešinimu bendruomenei, o pamatine prielaida, kad bendruomenė sudaro individo substanciją, todėl individas negali būti laisvas nuo bendruomeninės substancijos. Negana to, politinė savimonė paremta nors ir siaura, bet teisinga intuicija, kad bendruomenė yra pati svarbiausia individo laisvės sąlyga. Saugodama kad ir santykinę individo neliečiamybę, taigi ir jos transcendiškumą kitų individų atžvilgiu, kartu bendruomenė saugo visų individų laisvę, apribodama pavienio individo savivalę ir jo natūralios jėgos siekį plėstis iki begalybės, paneigiant kitų individų egzistenciją.​

Politinėje laisvės sampratoje pirmąkart pasirodo laisvės kaip atvirumo kitam, kaip kito būties pripažinimo ir savivalės autentiško apribojimo užuomazgos. Laisvė suvokiama kaip savivalės priešingybė, kaip antisavivalė. Politinės laisvės prielaida – pozityvi individo autonomija, individo paklusnumas vidiniam įstatymui, kuris yra ne kas kita, kaip nepriverstinis individo įsistatymas į tam tikras ribas arba jo metafizinis įsibuvimas į savąjį baigtinumą. ... Kitaip tariant, politinės laisvės šaknys yra nepolitinės.

​?

Kas būtų, jei gyventumėme be įstatymų: ar būtų įmanoma valstybė ir politinė laisvė?

​Žmogaus teisių požiūris

Žmogaus teisių terminas yra plačiai vartojamas, tačiau ne visi autoriai jas traktuoja kaip nedalomas, apimančias pilietinę, politinę, ekonominę ir socialinę sritis. Kartais bandoma išskirti ir vadinamąsias pagrindines teises (basic rights); taip klasifikuojant teises prie pagrindinių priskiriamos teisė į gyvybę ir laisvę.

Pagal anksčiau minėtą žmogaus teisių nedalumo nuostatą ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės tiek pat svarbios kaip ir pilietinės ir politinės teisės.​

Open Ended

Kokios žmogaus teisės ir laisvės yra svarbiausios? Kodėl?

​Dabartinė žmogaus teisių sistema atspindi kelių šimtmečių filosofines ir teisines idėjas. Visą žmogaus teisių evoliucijos laikotarpį buvo plėtojami trys svarbiausi žmogaus teisių aspektai – žmogaus vientisumas (integralumas), laisvė ir lygybė, pagarba kiekvieno žmogaus orumui. Šio proceso metu idealistiniai siekiai tapo ne tik kai kurių teisės aktų dalimi, atskirų valstybių teisinės sistemos komponentu, bet virto tarptautine žmogaus teisių apsaugos sistema.

​Tautinis požiūris

​Tyrinėtojas Marius Kundrotas monografijoje „Tauta amžių kelyje“ teigia, kad šiuolaikinis lietuviškas nacionalizmas privalo atsakyti į tautai ir valstybei kylančius dabarties ir ateities iššūkius.

​Politiniai lyderiai: kokia laisvės kaina?

Romas Kalanta (1953–1972) − Lietuvos laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos laisvės.Kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė.

​Politiniai lyderiai: kokia laisvės kaina?

Nelsonas Mandela (1918−2013) – pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas. Kai mes išlaisviname savo švytėjimą, nesąmoningai leidžiame žmonėms daryti tą patį. Kai mes išsilaisviname nuo savo baimių, mūsų buvimas savaime išlaisvina kitus.

​Egzistencinė laisvės samprata

Egzistencinę laisvės sampratą raiškiausiai nusakė Ž. P. Sartras teigdamas, kad žmogus pasmerktas laisvei vien todėl, jog negali nesirinkti ir nebūti atsakingas už savo mintis bei veiksmus. Netgi nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą, vadinasi, yra atsakingas už tai, kad atsisako atsakomybės. Laisvė tiesiog tapatinama su atsakomybe. Egzistencinėje laisvės kaip atsakomybės sampratoje glūdi esminga mintis, mus priartinanti prie autentiško laisvės supratimo. Ją galima suformuluoti taip: laisvė visada ir visur yra žmogaus atsakymas tam, kas nėra jis pats. Ir iš tikrųjų žmogus yra vienintelė būtybė, atsakanti būčiai anapus ego ir todėl už tą būtį atsakinga. Tačiau egzistencinė laisvės samprata, kaip ir politinė, susiaurina laisvės horizontą, atsakomybę redukuodama į žmogaus santykį su kitu žmogumi ir žmogaus pasauliu.​

Open Ended

2-3 sakiniais parašyk, ką reiškia būti laisvu žmogumi ir gyventi laisvoje visuomenėje?