LYRIKA

Klasės darbas
Lyrika

By Pamokoms lit.

• Kas yra lyrinis eilėraštis ir jo kalbantysis?

• Pagrindiniai poetinės raiškos bruožai: paralelizmas, garsinė instrumentuotė, eilėdara ir kt. Kaip suprantamas eilėraščio vyksmas, erdvės ir laiko nuorodos?

• Koks yra konteksto vaidmuo? Kokie skiriami poezijos žanrai?

By Pamokoms lit.

Jau buvo kalbėta, kad grožinė literatūra skirstoma į epiką, lyriką ir dramą. Epika – pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota arba prozinė literatūros rūšis; lyrika – dažniausiai eiliuoti kūriniai; drama – eiliuoto ar prozinio pobūdžio dialogų ir monologų forma parašytas kūrinys (dramą aptarsime penktame skyriuje). Šioms skirtingoms kalbėjimo formoms būdingas savitas turinys.
Lyrikoje siekiama atskleisti žmogaus santykį su aplinka, kitais žmonėmis, daugiau dėmesio skiriama žmogaus jausmų pasauliui. Dramoje ypač svarbūs tampa žmonių tarpusavio santykiai, stengiamasi atrinkti pačius svarbiausius įvykius, mažiau dėmesio kreipiama į aplinką.

By Pamokoms lit.

Aptariant lyriką dažniausiai vartojama bendresnė šios literatūros rūšies kūrinius apibūdinanti sąvoka – eilėraštis. Kai kada ji gali būti tikslinama įvardijant žanrą: odė, sonetas ir pan.

By Pamokoms lit.

Pakartójimas yra vienas svarbiausių bet kokio meninio teksto – tiek tautosakinio, tiek ir literatūrinio – bruožų. Kai kalbėdami ką nors pakartojame, atkreipiame klausytojų dėmesį į kartojamus žodžius. Pakartojimo vaidmuo ypač akivaizdus liaudies dainose, todėl iš pradžių aptarsime kelis jų poetikos bruožus. Pakartojimai dainose sukuria ritmą, o jis yra eiliavimo sistemos ir melodijos pagrindas; pakartojimu remiasi skirtingų temų – gamtos ir žmogaus – gretinimas. Vadinamasis sintaksinis paralelizmas yra viena kertinių ne tik tautosakos, bet ir literatūros vaizdo kūrimo priemonių.

By Pamokoms lit.

Paralelizmas – tai tokia poetinė priemonė, kai dainoje arba eilėraštyje antra frazė kartoja pirmosios sintaksinę sandarą, bet nekartoja jos turinio ir įveda naują temą:

Ir užkrykštė antelė
​Ant marių,
​Ir užverkė mergelė
​Nevalioj.

By Pamokoms lit.

Dainose dažnai vartojamos mergelės ir rūtelės, bernelio ir žirgelio paralelės. Abi, žmogiškoji ir gamtiškoji, temos gali būti įvardytos dainoje, bet gali būti minimas tik vienas paralelės narys, pavyzdžiui, mergelė nutylima, o paminima tik rūtelė – ši tokiu atveju primena ir nutylėtąjį paralelizmo narį.

By Pamokoms lit.

Aišku, kad dainoje svarbesnis yra kalbėjimas apie mergelę ir bernelį, bet paralelės su gamta padeda nusakyti veikėjų savijautą, atrodymą ir pan. Tokio paralelizmo reikšmė yra artima palýginimui: mergelė verkė kaip antelė krykštė. Jei žmogiškąją paralelizmo dalį nutylime ir dainoje paminime tik gamtiškąją, tai tampa metãfora. Vienas metaforos narys minimas, o kitas numanomas: sakome rūtelė, bet galvoje turime mergelė. Rūtelė, žirgelis dar vadinami mergelės ir bernelio sim̃boliais.

By Pamokoms lit.

Savarankiškai atlikitę užduotį. Atidžiai perskaitykite tekstą.
Atidžiai perskaitykite užduoties sąlygą, pateiktą tekstą, paisykite laiko reikalavimų - 5 min, per gretai paspaudę, neperskaitę užduoties, gauna minusus -1, -2, -3...

By Pamokoms lit.

Open Ended

Savarankiškai perskaitykite ir aptarkite vestuvinę liaudies dainą „Oi, žydėk žydėk“.

– Oi, žydėk žydėk,
​Sausa obelėle,
​Oi, žydėk žydėk,
​Sausa be lapelių,
​Oi, žydėk žydėk,
​Sausa be lapelių.

Kas man išsprogins
​Žaliuosius lapelius,
​Oi, kas man sukraus
​Raudonus žiedelius,
​Oi, kas man sukraus
​Raudonus žiedelius?

– Vėjelis supūs
​Žaliuosius lapelius,
​Saulutė sukraus
​Raudonus žiedelius,
​Saulutė sukraus
​Raudonus žiedelius.

– Oi, tekėk tekėk,
​Jauna mergužėle,
​Oi, tekėk tekėk,
​Jauna be tėvelių,
​Oi, tekėk tekėk,
​Jauna be tėvelių.

– Oi, kaip man tekėt,
​Jaunai mergužėlei,
​Oi, kaip man tekėt
​Jaunai be tėvelių,
​Oi, kaip man tekėt
​Jaunai be tėvelių?

Oi, kas man gi duos
​Didį pasogėlį,
​Oi, kas man sukraus
​Didelį kraitelį,
​Oi, kas man sukraus
​Didelį kraitelį?

– Mėnulis duos
​Didį pasogėlį,
​Saulutė sukraus
​Didelį kraitelį,
​Saulutė sukraus
​Didelį kraitelį.

Klausimas. 1. Kokia paralele yra paremta daina? 2. Kuria prasme gamtinė dainos dalis artima žmogiškajai? 3. Kokie tėvelių pakaitalai minimi dainoje? 4. Apibūdinkite našlaitės padėtį.

Open Ended

Savarankiškai perskaitykite ir aptarkite vestuvinę liaudies dainą „Oi, žydėk žydėk“.

– Oi, žydėk žydėk,
​Sausa obelėle,
​Oi, žydėk žydėk,
​Sausa be lapelių,
​Oi, žydėk žydėk,
​Sausa be lapelių.

Kas man išsprogins
​Žaliuosius lapelius,
​Oi, kas man sukraus
​Raudonus žiedelius,
​Oi, kas man sukraus
​Raudonus žiedelius?

– Vėjelis supūs
​Žaliuosius lapelius,
​Saulutė sukraus
​Raudonus žiedelius,
​Saulutė sukraus
​Raudonus žiedelius.

– Oi, tekėk tekėk,
​Jauna mergužėle,
​Oi, tekėk tekėk,
​Jauna be tėvelių,
​Oi, tekėk tekėk,
​Jauna be tėvelių.

– Oi, kaip man tekėt,
​Jaunai mergužėlei,
​Oi, kaip man tekėt
​Jaunai be tėvelių,
​Oi, kaip man tekėt
​Jaunai be tėvelių?

Oi, kas man gi duos
​Didį pasogėlį,
​Oi, kas man sukraus
​Didelį kraitelį,
​Oi, kas man sukraus
​Didelį kraitelį?

– Mėnulis duos
​Didį pasogėlį,
​Saulutė sukraus
​Didelį kraitelį,
​Saulutė sukraus
​Didelį kraitelį.

Klausimas. 1. Kas kartojasi dainoje net ir keičiantis jos turiniui. Koks pakartojimų vaidmuo? Kiek jie gali būti susiję su dainavimu? 2. Aptarkite šios dainos nuotaiką. Atkreipkite dėmesį, kad tai vestuvinė, tiksliau – mergvakario daina. Pagal tradicinius vestuvių papročius mergvakaris rengiamas prieš pat jungtuvių dieną, kai jau viskas yra nuspręsta ir merginos bei jaunuolio laukia netrukus prasidėsiantis naujas gyvenimas.

Open Ended

Odė

Òdė – iškilmingo pobūdžio eilėraštis, Antikos laikais kilęs iš chorinių giesmių, šlovinančių didvyrius, olimpiadų nugalėtojus. Vėlesniais amžiais odė paprastai būdavo proginis kūrinys, apdainuojantis žymius politinius įvykius, valdovų jubiliejus. Odėje konkretūs istoriniai įvykiai ar asmenys labai dažnai lyginami su antikinių mitų įvykiais ir personažais. Šio žanro stilius iškilmingas, aiškus polinkis hiperbolizuoti vaizduojamus dalykus. Dažnai odės forma išreiškiami svarbūs visuomenei manifestai: Adomo Mickevičiaus „Odė jaunystei“, Simono Stanevičiaus „Šlovė žemaičių“. Šiais laikais pasikeitė odės tematika, iš dalies ir kalbėjimo būdas, atsisakyta perdėto retoriškumo, hiperbolių, bet išliko pakilus, entuziastingas kalbėjimas (pavyzdžiui, Tomo Venclovos „Odė miestui“).

1. Paaiškinkite savais žodžiais, kas yra odė, kokie jos iškirtiniai požymiai? Kas yra pagrindiniai odžių kūrėjai?

Open Ended

1. Perskaitykite A. Mickevičiaus odę ir atsakykite į klausimus.

Odė jaunystei

Be dvasios, be širdies – tai griaučių minios!
​O, duok, jaunyste, man sparnus!
​Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,
​Pakilsiu rojun, į kraštus,
​Kur įkvėpimas kuria stebuklus,
​Kur puošia jis žiedais naujovę, –
​Tenai viltis – jo palydovė.

Lai tie, kuriuos jau slegia metai,
​Kur žemėn linksta kaktomis,
​Matuos pasaulį akimis,
​Kurios aplink siaurai temato.

Pakilk, jaunyste, virš slėnių,
​Kur tiek pelėsių jau priviso,
​Pakilk, ir saulėtu žvilgsniu
​Tu perverki žmoniją visą!

Žemyn pažvelki – plotai ten aptemę,
​Juos dengia rutina ir tingūs vandenai:
​Tai žemė!

Pažvelki – plynėj negyvoj tenai
​Iškilo šliužas kažin koks kriauklėtas:
​Jūreivis, vairas, laivas – viskas jis.
​Ir puola gyvius mažesnius nepastebėtas,
​Tai pasiners, tai vėl išlįs –
​Ir nenuskęsdamas taip nardo po vilnis.
​Staiga sudužo jis, akmens vos prisilietęs.
​Nieks nežinos gyvenimo nei jo žūties:
​Savimyla tai be širdies!

Gyvenimo nektaras tau saldus,
​Kai jį dalaisi su kitais, jaunyste!
​Ir širdys dangišku džiaugsmu pražysta,
​Kada jas jungia saitas nuostabus.

Išvien visi, draugai jaunieji!
​Visų bendroji laimė – mūs tikslai.
​Vienybėj įkvėptoj jėga stiprėja,
​Išvien visi, draugai jaunieji!..
​Laimingas kritęs kovoje tasai,
​Kuris kitiems padėjo kelią tiesiant
​Į rūmus ateities, į garbę šviesią.
​Išvien visi, draugai jaunieji!..
​Nors kelias ir uolėtas, ir slidus
​Ir ydos, smurtas trukdo mums žygiuoti, –
​Bet smurtui smurtas atkirtis tebus,
​Prieš ydas jaunumėj išmokime kovoti!

Kas, būdamas vaiku, kapos hidras,
​Tas jaunas smaugs kentaurus,
​Iš pragaro išplėš aukas
​Ir parsineš iš rojaus laurus.
​Žvelk ten, kur nepasieks akis,
​Laužk tai, ko nepajėgs ir protas:
​Jaunyste, aras tu sparnuotas,
​Ir nieks tavęs nesulaikys!

Petys petin! Mes žemės rutulį apjuosim
​Gyvąja rankų grandine!
​Vienais troškimais, mintimis liepsnosim –
​Ir vieno židinio ugnia!..
​Pasistūmėk pirmyn, planeta!
​Naujus parinkom tau kelius.
​Nusviedus kiautą nudėvėtą,
​Metus vėl prisimink žalius.

Kaip ten, kur stichijos grumėjo,
​Kur siautėjo chaoso gaivalai,
​Vos dievo „Tebūnie!“ tik nuskambėjo,
​Daiktų pasaulis kėlėsi tvirtai;
​Ir ūžia vėjai, supas vandenynai,
​Nušvinta žvaigždės aukštoje mėlynėj, –

Taip ir žmoniją dengia dar tamsa,
​Ir stichijos tarpusavy kovoja.
​Štai meilė ugnimi liepsnoja,
​Ir iš nakties pakils šviesi dvasia:
​Ją savo įsčiose pradės jaunystė,
​Sutvirtins saitais amžina draugystė.

Ir dūžta jau danga ledinė,
​Ir prietarai tamsieji sutrupės.
​Sveika būk, laisvės tu aušrine!
​Išganymo greit saulė patekės.

KLAUSIMAI: Kaip apibūdinamas pasaulis, nuo kurio lyrinis subjektas kviečia atitrūkti?

Kaip aprašomi vandenys ir jų gyventojai? Kaip tai vertinama? Į kokią kovą ir prieš ką lyrinis subjektas kviečia jaunuosius? Kaip įsivaizduojama ateitis? Su kuo odėje palyginama jaunystė?