Morfologijos skyriai. Kalbos dalys. 5 klasė

Pažymėk teisingus teiginius apie nekaitomąsias kalbos dalis.

• Jaustukas yra nekaitomoji kalbos dalis, tiesiogiai išreiškianti įvairius jausmus. Jaustukai sakinyje jokia reikšmine sakinio dalimi neina. Ištiktukas yra nekaitomoji kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus. Ištiktukai sakinyje gali eiti tariniu.

• Prielinksnis yra nekaitomoji kalbos dalis, kuri eina su vardažodžio linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais. Prielinksniai sakinyje atskirai jokiomis reikšminėmis sakinio dalimis neina.

• Dalelytė yra nekaitomoji kalbos dalis, teikianti sakiniams ar jo dalims papildomų prasmių ir atspalvių. Dalelytės sakinyje jokia reikšmine sakinio dalimi neina.

• Ištiktukas yra nekaitomoji kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus. Ištiktukai sakinyje jokia reikšmine sakinio dalimi neina. Jaustukas yra nekaitomoji kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus. Jaustukai sakinyje gali eiti tariniu.

• Jungtukas yra nekaitomoji kalbos dalis, jungianti sakinio dalis arba sakinius. Pagal vartojimo paskirtį yra skiriami sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai. Jungtukai sakinyje jokia reikšmine sakinio dalimi neina.

Suskaičiuok atsakyme išvardytas nekaitomąsias kalbos dalis ir pasirink teisingą variantą (tų pačių nekartok).

Vien švarios aplinkos neužtenka, kad mūsų Žemėje būtų gera gyventi. Dar reikia, kad Žemė būtų taiki, šilta ir jauki. Deja, mūsų Žemė tokia nėra, nes kasdien daugėja smurto. Visuomenę šiurpina žmogžudystės, įvairūs nusikaltimai, brakonieriavimas. Susidaro įspūdis, kad žudymas yra paprasčiausias ir vienintelis problemų sprendimo būdas, o žvėrelių šaudymas – linksma pramoga. O juk tai patys baisiausi nusikaltimai – ne tik visuomenei, bet ir gamtai.

• 5 jungtukai (kad, ir, nes, bet, juk), 4 dalelytės (vien, dar, ne, tik), 1 jaustukas (o)

• 4 jungtukai (kad, ir, o, bet), 6 dalelytės (vien, dar, juk, ne, tik, nes)

• 5 jungtukai (kad, ir, nes, o, bet), 5 dalelytės (vien, dar, juk, ne, tik), 1 jaustukas (deja)

Suskaičiuok, kiek tekste iš viso yra asmenuojamųjų kalbos dalių.

Argi nekeista, kad žmonių planetos Žemės priešas yra žmogus? Keista. Netgi labai. Daug žmonių teršia, naikina, žudo, kenkia, laužo, gadina, nesaugo ir netaupo. Daug yra abejingų. Bet jei kiekvienas žmogus pasodintų nors vieną gėlę ar medį, nešiukšlintų, nežudytų gyvūnėlių, o jais pasirūpintų, Žemė tikrai būtų geresnė, o visi laimingi...

• 15

• 16

• 14

Pažymėk teisingus teiginius apie veiksmažodį.

• Veiksmažodžiai gali būti asmeniniai arba beasmeniai, paprastieji ir sangrąžiniai.

• Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas (tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją), 4 laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį), 2 skaičius (vns., dgs.) ir 3 asmenis, pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esam. l. III a., būt. k. l. III a.

• Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas (tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją), 4 laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį), 2 skaičius (vns., dgs.) ir 3 asmenis, pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esam. l. III a., būt. k. l. III a.

• Veiksmažodis yra asmenuojamoji kalbos dalis, kuri reiškia asmens, daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? kas vyksta, darosi, atsitinka?

Pažymėk eilutę, kurioje išvardytos tik linksniuojamosios kalbos dalys.

• daiktavardis, jaustukas, ištiktukas, dalelytė

• veiksmažodis, būdvardis, prielinksnis, daiktavardis

• veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas

• daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis

• daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, veiksmažodis

Suskaičiuok, kiek linksniuojamųjų kalbos dalių žodžių yra šiame tekste.

Ėjau tamsia gatve. Lijo. Balose vis pamatydavau liūdną atvaizdą: mažą, smailą snukutį, dvi ašarotas akis ir purviną kaštoninį kailį. Taip, tai buvau aš – mažas, senas, bevardis, benamis šunelis...

• 18

• visos linksniuojamos

• 20

• 15

• 19

Prisimink, kad morfologija - mokslas apie morfemas (žodžių reikšmines dalis), žodžių sandarą, klases, santykius. Pažymėk teisingą kamieno apibrėžimą.

• Žodžio kamieno dalis, einanti prieš šaknį.

• Žodžio kamieno dalis, einanti po šaknies.

• Žodžio pabaigos dalis, kintanti pagal prasmę ar / ir gramatinį santykį su kitais žodžiais.

• Pagrindinė, bendroji giminiškų žodžių dalis, kurioje slypi žodžio reikšmė.

• Žodžio dalis be galūnės.

Prisimink, kad morfologija - mokslas apie morfemas (žodžių reikšmines dalis), žodžių sandarą, klases, santykius. Pažymėk teisingą priešdėlio apibrėžimą.

• Žodžio kamieno dalis, einanti prieš šaknį.

• Žodžio kamieno dalis, einanti po šaknies.

• Žodžio pabaigos dalis, kintanti pagal prasmę ar / ir gramatinį santykį su kitais žodžiais.

• Pagrindinė, bendroji giminiškų žodžių dalis, kurioje slypi žodžio reikšmė.

• Žodžio dalis be galūnės.

Prisimink, kad morfologija - mokslas apie morfemas (žodžių reikšmines dalis), žodžių sandarą, klases, santykius. Pažymėk teisingą šaknies apibrėžimą.

• Žodžio kamieno dalis, einanti prieš šaknį.

• Žodžio kamieno dalis, einanti po šaknies.

• Žodžio pabaigos dalis, kintanti pagal prasmę ar / ir gramatinį santykį su kitais žodžiais.

• Pagrindinė, bendroji giminiškų žodžių dalis, kurioje slypi žodžio reikšmė.

• Žodžio dalis be galūnės.

Prisimink, kad morfologija - mokslas apie morfemas (žodžių reikšmines dalis), žodžių sandarą, klases, santykius. Pažymėk teisingą priesagos apibrėžimą.

• Žodžio kamieno dalis, einanti prieš šaknį.

• Žodžio kamieno dalis, einanti po šaknies.

• Žodžio pabaigos dalis, kintanti pagal prasmę ar / ir gramatinį santykį su kitais žodžiais.

• Pagrindinė, bendroji giminiškų žodžių dalis, kurioje slypi žodžio reikšmė.

• Žodžio dalis be galūnės.