Evoliucija ir gyvybės atsiradimas

Evoliucijos teorijos pradininkas

• K. Linėjus

• Č. Darvinas

• G. Mendelis

• A. Enšteinas

Evoliucija

• mokslas apie paveldimumą: apie tai, kaip perduodami požymiai.

• viena iš kelių tos paties DNR (arba RNR) sekų formų

• organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo požymius, palikuonims.

• Organizmų pokyčių kaita, vis apimanti naujas kartas ir sąlygojanti naujų rūšių atsiradimą

Fosilija

• mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldą bei hominidų fosilijas. XIX a. archeologija susiformavo kaip savarankiška istorijos mokslo šaka.

• suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose.

• kieta uoliena arba atskiras jos gabalas

• geologinės praeities organinės liekanos

Gamtinė atranka- procesas, kuriam vykstant išlieka ir palikuonių susilaukia tie individai, kurie turi tam tikromis sąlygomis naudingų paveldimų pokyčių.

• Tiesa

• Melas

Pagrindinis evoliucijos kaitos pagrindinis veiksnys

• Aplinkos sąlygos

• Mutacijos

• Paveldimumas

• Plėšrūnai

Temperatūra

• Gyvosios gamtos veiksnys

• Negyvosios gamtos veiksnys

Plėšrūnai

• Gyvosios gamtos veiksnys

• Negyvosios gamtos veiksnys

Maistas

• Gyvosios gamtos veiksnys

• Neyvosios gamtos veiksnys

Šviesa

• Gyvosios gamtos veiksnys

• Negyvosios gamtos veiksnys

Drėgmė

• Gyvosios gamtos veiksnys

• Negyvosios gamtos veiksnys