V. Kudirka

Perskaitykite pastraipą ir pažymėkite, apie kokią V. Kudirkos auką nekalbama šioje pastraipoje?

Su kokiu jausmu šiandien einame prie Vinco Kudirkos, didžiojo pasišventėlio, ant Lietuvos aukuro sudeginusio ne tik save, bet ir savo meninį talentą, galėjusio tapti dideliu rašytoju, bet pasirinkusio sunkų ir ne visada įvertinamą didelio patrioto ir didelio piliečio kelią? Šis kelias niekam negarantuoja tokios pastovios ir ilgos šlovės kaip menininko kelias, nes patriotą ir pilietį tauta prisimena tik tada, kai jai sunku, o menininkai mylimi visuomet.

• Apie paaukotą meninį talentą.

• Galėjęs būti visada mylimu menininku, V. Kudirka pasirinko būti piliečiu.

• Galėjęs būti gerbiamu bajoru, lenkų kultūros dalimi, Kudirka pasirinko lietuvio valstiečio, tautininko kelią.

• Galimybę tapti populiariam, pripažintam.

Paaiškinkite, kas yra vadinama „rūsčia teisybe“?

Bet į šią rūsčią teisybę galima pažiūrėti ir iš kitos pusės. Kažin ar be Kudirkos, be kitų didžiųjų devynioliktojo amžiaus mūsų patriotų – be Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Povilo Višinskio – mes šiandien būtume mes, – sąmoninga, istorijos galutinai nedeformuota ir nenušluota tauta. Kažin ar be jų dabar būtų kam žavėtis nors ir genialiausiai sukurtais lietuviško žodžio šedevrais.

• Pasiaukojimas tėvynei negarantuoja šlovės kaip menininko.

• Pasiaukojimas tėvynei garantuoja šlovę kaip menininko.

• Pasiaukojimas tėvynei negarantuoja geresnio gyvenimo, bet suteikia visuomenės pagarbą.

• Pasiaukojimas tėvynei - tai aukščiausia menininko pareiga.

Apie kokius du prieštaravimus kalbama šioje pastraipoje?

Taigi kokie jausmai mus šiandien užplūsta, kai tariame Kudirkos vardą? Tas, kas nemėgsta į save žiūrėti blaiviai ir kritiškai, gali švytinčiu veidu kalbėti apie meilę ir pasididžiavimą, dėkingumą, susižavėjimą ir kitas taurias emocijas. Bet vis dėlto ilgą laiką šios emocijos buvo nustumtos į pogrindį, pasireikšdavo siaurame draugų rate, o į viešumą jų niekas neišleisdavo

• Dabar galime atvirai didžiuotis V. Kudirka, o anksčiau to negalėjome daryti.

• Vadinamosios taurios emocijos, galvojant apie V. Kudirką, dabar galimos, bet būtų nenuoširdžios, o anksčiau turėjo būti slepiamos, nors ir nuoširdžios.

• Kudirka buvo laisvės simbolis, o dabar tai tik valstybingumo ženklas.

• Dabar apie V. Kudirką kalbame nuošidžiai, su meile, o anksčiau to nebuvo galima daryti, reikėjo slėpti savo mintis.

Pažymėkite du teiginius, paaiškinančius, kodėl V. Kudirkos knygas bijota leisti sovietmečiu?

Kudirka buvo tikrai laisvas žmogus, liberalas pačia geriausia prasme. Tiesa jam buvo svarbesnė už idėją. Dėl Lietuvos ateities jis galėjo atiduoti visas jėgas, ginti lietuvybę nuo imperinės rusų politikos iki paskutinio kraujo lašo, bet jis net taktiniais sumetimais neužsimerkdavo prieš pačių lietuvių gyvenimo ydas – tinginystę, nerūpestingumą, bailumą, pasišventimo stoką, nuomonės neturėjimą, „parsidavimą už činovniko žvaigždutę prie kepurės“, nenorą „sugriaut ramų buržuazo gyvenimą“, pavydą, orumo praradimą, keliaklupsčiavimą, o ypač prieš vadinamąsias denunciacijas (įskundimus), kurias laikė šlykščiausiu elgesiu, ir tokius žmones vadino „šungalviais“. Kudirkos protas lyg skalpelis negailestingai skrodė visuomenės kūną, užtat jo išvados turėjo ir turi kur kas didesnę įtikinamumo galią negu tų, kurie vieną pusę smerkia, o kitą tik aukština. Jo samprotavimai buvo per daug įžvalgūs, o argumentai per daug stiprūs, kad juos būtų galima rodyti mūsų visuomenei, nuo kurios stalinizmo ir brežnevizmo epochoje analogiški reiškiniai buvo kruopščiai maskuojami.

• Kudirka rašė argumentuotai ir įtikinamai.

• Kudirka per daug gyrė lietuvių tautą.

• Kudirka rašė apie laisvę, siekį ginti lietuvybę.

• Subjektyviai reiškė savo nuomonę apie liberalizmą.

Ką reiškia pasakymas „tautų draugystės“ nekaltybę saugantys cerberiai“?

• Cerberiai – sovietų valdžios atstovai, kurie norėjo vieningos tautos.

• Cerberiai – caro valdininkai, kurie nori prisijungti kuo daugiau tautų.

• Cerberiai – mitinė būtybė, kuri kovoja su blogiu. Šiuo atveju su sovietų valdžia.

• Cerberiai – sovietų valdžios atstovai, deklaravę tautų draugystę kaip nekaltą, savanorišką bendradarbiavimą, tačiau tai apsimestinis veiksmas.

Kokia meninė raiškos priemonė yra pasakymas „tautų draugystės“ nekaltybę saugantys cerberiai“?

• Personifikacija

• Epitetas

• Metafora

• Palyginimas

Remdamiesi pastraipa įvardykite, koks šiuolaikinės visuomenės santykis su V. Kudirka?

Ar šiandien mūsų santykis su Kudirka neprimena paviršutiniško šuoliavimo ir proginio atsitiktinumo? Mes, vieningai pasitelkdami didžiojo varpininko vardą ir idėjas istorinių lūžių dienomis, pavertėme jį privaloma tautinių ir valstybinių ritualų dalimi. Puikiai prisimename, kokie įspūdingi buvo Maironio 125-mečio ir Kudirkos 130-mečio minėjimai, sutelkę mus po Sąjūdžio vėliava ir išvedę į Baltijos kelią. Taip, mes išgirdome Kudirkos „Kelkite!“, tačiau ar paklusome ne mažiau svarbiam jo liepimui – „Labora“? Praėjus banguotam dešimtmečiui, aiškiai matyti, kad kantrus, programiškai apgalvotas darbas tėvynės naudai ir žmonių gėrybei tėra silpnoji mūsų vieta. Iki šiol neturime akademinės Kudirkos biografijos, o tik tuos pačius beletrizuotus ar kraštotyrinius pasakojimus, nematyti šiuolaikiškų analitinių klasiko kūrybos ir plačiašakės veiklos tyrinėjimų. Suprantama, kartkarčiais rituališkai pagarbinti lengviau, nei nuolat ir atsakingai gerbti, įsipareigoti nenutrūkstamam, tolydžio kūrybiškai atnaujinamam dialogui su savąja istorija ir kultūra.

• Kritiškas, teigiamas, optimistiškas, sutelkiantis.

• Kritiškas, neigiamas, ironiškas, skeptiškas.

• Įkvepiantis, pagarbus, subjektyvus, emocionalus.

• Nuoširdus, paremtas objektyvumu, patriotiškumu.

Remdamiesi pastraipa įvardykite V. Kudirkos moralinio kodekso nuostatas.

Laikantis Kudirkos moralinio kodekso – kovoti dėl minties „liuosybės“, drįsti apginti savo nuomonę ir į akis „svietui“ pasakyti teisybę – reikėtų leisti sau išvysti Kudirkos asmenį ir darbus ne tik kaip spindintį monolitinį granitą, bet ir kur kas spalvingesnėje, prieštaringesnėje egzistencinių bei psichologinių įtampų erdvėje. Vaižgantas, beje, pabrėžė, jog Kudirka buvo „didis ir drauge paprastas žmogus“ ir, skirtingai nuo mūsų, nė nemanė to paprasto žmogiškumo iš jo atimti.

• Kovoti už minties laisvę.

• V. Kudirkos kvietimas dirbti Tėvynės labui.

• Atvirai ginti savo nuomonę.

• Ginti tiesą.

Apibendrindami pastraipą įvardykite tris V. Kudirkos tapatybės dramos aspektus.

Kudirka išgyveno sudėtingą netikros tapatybės dramą. Tautinis šios dramos aspektas – atsivertimas su „Aušra“ rankoje – yra autobiografiškai paliudytas ir tapęs sakralinio tautinio sąmoningumo mitologema. : teologija, filologija, pagaliau medicina – nė viena šių sričių taip ir netapo tikruoju Kudirkos pašaukimu; jis labiausiai reiškėsi organizaciniu darbu ir publicistika. Regis, Kudirka dažniau, nei galėtume manyti, pasijusdavo ne tas, kas norėjo būti ar kuo buvo laikomas. Tikrosios egzistencijos ir noro gerai atrodyti neatitikimas dramatiškai ryškėja epizode, kai mirtininkas Kudirka, „žmogaus šešėlis“, anot Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, išeina pasitikti jį lankančių jaunųjų inteligentų, pasidabinęs naujintele eilute ir briliantiniu žiedu.

• Tautinis.

• Profesinis.

• Kūrybinis

• Žmogiškasis

Eilėraščio pabvadinimas ,,Labora" reiškia

• Darbą

• Tėvynę

• Gyvenimą

• Tautą