Kirčiavimo pagrindai

Lietuvių kalboje gali būti kirčiuotas bet kuris skiemuo.

• Taip.

• Ne.

Nekirčiuoti vienbalsiai (neįeina į dvigarsio ar dvibalsio sudėtį) a, e yra trumpieji. Tačiau, gavę kirtį, jie dažniausiai pailgėja (todėl vadinami padėtinio ilgumo balsiais) ir turi tvirtapradę priegaidę.

• Taip.

• Ne.

Lietuvių kalboje vienbalsiai a, e, gavę kirtį, išlieka trumpieji.

• Taip.

• Ne.

Priešpaskutinio skiemens taisyklė. Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai gale turime kirčiuoti:

• vienaskaitos vardininką su galūne -a,

• vienaskaitos įnagininką su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u...

• Pasirink dar du atvejus.

• • vienaskaitos vietininką su vienskiemene galūne.

• daugiskaitos naudingą.

• • daugiskaitos galininką.

• daugiskaitos kilmininką.

Tvirtapradę priegaidę įvardžiai su baigmeniu -oks: jóks, kóks, tóks, anóks.

• Taip.

• Ne.

Ilgieji kirčiuoti žodžio galo skiemenys dažniausiai turi tvirtapradę priegaidę.

• Taip.

• Ne.

Jei daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas kamiene, tai kirtis nešokinėja ir išlieka vietoje šiuose linksniuose:

• dgs. K., Įn. Vt.

• vns. K., Įn., Vt.

• tiks dgs. K.

• tik vns. K.