Bioetika LT

Ūkyje (800 karvių, 300 prieauglio) vis daugėja mastito atvejų, įtariama dėl prasto melžimo proceso. Melžimas mechaninis, dirba melžėjos, naudojamos vienkartinės priemonės, gydymai neveiksnūs. Kaip spręstumėte šią problemą?

• Tai yra melžėjų pareiga - užtikrinti gyvūnų sveikatą, kaltos jos, kad serga.

• Negydysiu mastitu sergančių karvių, nes tai yra ekonominis nuostolis ūkiui.

• Priminsiu melžėjoms, kaip reikia tinkamai, laikantis visų higienos reikalavimų taisyklingai melžti.

• Atliksiu laboratorinius tyrimus, išsiaiškinsiu sukėlėjus ir taikysiu tinkamą gydymą.

Ūkis svarsto veršelių vakcinaciją nuo kvėpavimo takų ligų, bet nori išvengti didelių išlaidų. Klausimas Jums: ar pakaktų vakcinuoti tik rizikos grupes, ar būtina vakcinuoti visą bandą? Gal vietoj vakcinacijos geriau keisti antibiotikus? Ką sakytumėte?

• Vakcinacija nebūtina – užtenka geresnių antibiotikų.

• Svarbiausia – geros laikymo sąlygos, ne vakcinos.

• Vakcinacija yra per brangi ir neverta investicijų.

• Kombinuotas metodas – vakcinacija ir geresnės sąlygos – optimaliausias sprendimas.

Karvė veršiuojasi, matosi, jog veršiavimasis skausmingas, ar leisti skausmą malšinančius vaistus veršiuojantis/po veršiavimosi?

• Ne, veršiavimosi skausmas yra natūralus procesas.

• Taip, skausmo malšinimas pagerina gyvūno gerovę.

• Ne, skausmą malšinantys vaistai gali pakenkti veršiui.

• Nereikia, nes natūralus skausmas padeda veršiavimosi procesui.

Karvei drožiamos nagos, nustatoma pado opa. Ūkininkas nenori, jog būtų leidžiami skausmą malšinantys vaistai (nes brangu, ir galvoja, kad drožimo pakaktų ligai gydyti). Tačiau ar taip būtų laikomasi gyvūnų gerovės principų?

• Taip, nes drožimas yra pakankama gydymo priemonė.

• Taip, nes karvė vis tiek pripranta prie skausmo.

• Ne, nes gyvūnų gerovės principai reikalauja skausmo valdymo.

• Taip, nes ūkyje svarbiausia efektyvumas, o ne kiekvienos karvės savijauta.

Ūkininkas kviečia veterinarą dėl komplikuoto veršiavimosi. Vakare karvė išsekusi, guli, sąrėmiai silpni. Ryte prasidėjęs veršiavimasis buvo nesėkmingas – savininkas su kaimynais nesugebėjo padėti. Medikamentų nenaudojo. Kaip turėtų elgtis veterinaras?

• Skubiai atlikti intervenciją – gyvūno gerovė svarbiausia, todėl reikia nedelsiant suteikti pagalbą, galbūt atlikti cezario pjūvį.

• Pasiūlyti eutanaziją – jei situacija kritinė ir gyvūno kančia neišvengiama, tai gali būti humaniškiausias sprendimas.

• Kaltinti ūkininką – jis per ilgai delsė ir nesikreipė anksčiau, todėl jam tenka atsakomybė už gyvūno būklę.

• Panaudoti bet kokias priemones – pagrindinis tikslas išgelbėti veršelį, nes jis yra ekonominė vertybė.

• Daryti tik tai, kas ekonomiškai naudinga ūkininkui – jei gydymas brangus, siūlyti pigesnį sprendimą arba nieko nedaryti.

Ūkininkas kviečia apžiūrėti šlubuojančią karvę. Ji beveik neremia galinės dešinės kojos. Siūlote sedaciją ir apžiūrą, tačiau ūkininkas nenori intensyvaus gydymo, svarsto karvę brokuoti. Koks būtų etiškiausias būdas spręsti šią situaciją?

• Įtikinti ūkininką gydyti bent minimaliai.

• Pateikti visas galimybes, bet leisti ūkininkui spręsti.

• Ignoruoti ūkininko norus ir gydyti.

• Pasiūlyti brokuoti karvę kuo greičiau, kad išvengtų kančios.

• Pranešti gyvūnų gerovės inspekcijai apie galimą nepriežiūrą.

Ūkininko 4-6 mėn. veršeliai dažnai serga ir gaišta. Laikymo sąlygos prastos: per mažai vietos, šlapias kraikas, stiprus amoniako kvapas, perpildyti gardai. Ūkininkas naudoja antibiotikus, bet problema išlieka. Kaip turėtų elgtis veterinaras?

• Veterinaras neturėtų kištis – kiekvienas ūkininkas pats sprendžia, kaip laikyti gyvūnus, o veterinaro užduotis yra tik gydyti.

• Jei veršeliai serga, vadinasi, jie silpni – natūrali atranka – neverta investuoti į jų gydymą, nes išgyvens tik stipriausi.

• Reikia išbandyti kitus antibiotikus – ūkininkas taiko netinkamą gydymą, tad galima išbandyti stipresnius antibiotikus arba kitus jų derinius.

• Geriausia būtų atlikti daugiau tyrimų ir tada spręsti – nevertėtų daryti išvadų iš karto, būtina atlikti išsamesnius laboratorinius tyrimus.

• Svarbiausia kuo greičiau izoliuoti sergančius gyvūnus – reikia skirti sergančius veršelius nuo sveikų, kad liga neplistų.

Dirbdami ūkyje matote, kaip darbuotojas agresyviai naudoja elektrinį botagą varydamas išsigandusią karvę į melžimo aikštelę. Karvė parkrinta ir nebeatsikelia. Kaip turėtumėte reaguoti šioje situacijoje?

• Ignoruoti, nes tai įprasta praktika.

• Sustabdyti darbuotoją ir paaiškinti, jog toks elgesys yra nepateisinamas.

• Nufilmuoti ir viešai pasidalinti internete

• Pasiūlyti kitą gyvūno varymo būdą.

Jums paskambino ūkininkas Jonas, viena  produktyviausių ūkio karvių šlubuoja jau mėnesį. Gydymas padeda tik laikinai. Jonas nori laikyti ją iki laktacijos pabaigos ir išvežti į skerdyklą. Ką daryti, kai produktyvumas nusveria gyvūno kančios aspektą?

• Skausmą galima mažinti vaistais, o produktyvią karvę laikyti kuo ilgiau.

• Prioritetas turėtų būti gyvūno gerovė – produktyvumas neturėtų pateisinti ilgalaikės kančios.

• Ūkininko sprendimas svarbesnis, nes jis prisiima finansinę atsakomybę.

Ūkyje veršeliai atskiriami nuo motinos per 6 valandas po gimimo, siekiant kontroliuoti priešpienio suvartojimą ir sumažinti infekcijų riziką. Ar etiška per greitai atskirti veršelį nuo motinos?

• Taip, nes tai užtikrina geresnę veršelio sveikatą ir mažina infekcijų riziką.

• Tai priklauso nuo kiekvieno ūkio praktikos ir galimybių.

• Tai gali sukelti stresą ir poveikį gyvūnų gerovei.