Wayground logo

Free Printable Worksheets

Font size

S
M
L
XL
Worksheets

Velykos jau margučiais atidunda

Total questions: 34

Worksheet time: 1hrs 7mins

Name
Class
Date
1.

Pagonybės laikais Velykos buvo laikomos gamtos pabudimo, prisikėlimo švente, tikėta, kad su gamta prisikelia ir mirusiųjų vėlės, būtent todėl toks ir pavadinimas.

O ką simbolizuoja dabartinės Velykos?

a)

Simbolizuoja Kristaus prisikėlimą

b)

Svarbiausia bažnytinė šventė

c)

Nugalėta mirtis

d)

Nauja pradžia

2.

Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė. Kiek laiko trukdavo pasiruošimas Velykoms?

a)

Nuo Užgavėnių- 7 savaites

b)

3 dienas

c)

Po Verbų sekmadienio

d)

1 dieną

3.

Tikriausiai net ir patys mažiausi pastebi, kad Velykos – kilnojama šventė, kurios data kasmet kinta, anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22, vėliausiai – balandžio 25 dieną. Kaip paskaičiuojama kintanti Velykų data?

a)

Kai vištos pradeda dėti kiaušinius

b)

Kai sugrįžta paukščiai

c)

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

d)

Sekantis sekmadienis po verbų sekmadienio.

4.

Paskutinis sekmadienis prieš Velykas – Verbų sekmadienis. Ką jis simbolizuoja ?

a)

Laikas pradėti ruoštis Velykoms

b)

Laikas puošti namus

c)

Prisiminimas Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę

d)

Laikas pamerkti namuose šakelių, kad jos spėtų sužaliuoti iki šv. Velykų.

5.

Eidamas į bažnyčią kiekvienas turėjo neštis po verbą, nes kitaip – žmonės sakydavo, kad „velnias rankon uodegą įduos“. Buvo paprotys ligonius ir nebuvusius bažnyčioje pašventinta verba paplakti, sakant: ,,Ne aš plaku, verba plaka…“.

Iš ko buvo rišamos verbos?

a)

Dažniausiai rišdavo iš kadagio, karklų ir kitokių šakelių, gyvų ir džiovintų augalų.

b)

Nusilauždavo bet kokią šakelę.

c)

Vilniaus krašte verbas gamino iš džiovintų ir dažytų augalų.

6.

Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena, vadintas dar „Čystuoju ketvirtadieniu". Jėzaus su mokiniais valgytoje Jeruzalėje paskutinės vakarienės metu, jis numazgoja kojas savo mokiniams.

Ką turi nuveikti per šią dieną visi krikščionys?

a)

Išsivalyti namus

b)

Sutvarkyti aplinką

c)

Laikytis pasniko

d)

Švęsti

7.

Didysis penktadienis- susijęs su atgaila. Tai labiausiai sielvartinga krikščionių kalendoriaus diena, nes tai – Kristaus mirties ir palaidojimo diena.

Ką turėjo padaryti šią dieną?

a)

Galima buvo linksmintis, pramogauti.

b)

Ppasninkaujama- valgoma tik kartą, ir nevalgoma mėsa.

c)

Laikomasi rimties, susikaupimo ir atgailavimo.

d)

Dirbama mažiau, laikomasi tylos.

8.

Didįjį šeštadienį šeimininkės gamina valgius Velykoms- kepdavo pyragus, virdavo kiaulės palūpį, darydavo alų ir t.t.. O ko nebuvo galima valgyti senovėje šeštadienio pietų metu?

a)

Patiekalų iš kruopų, sėklų, riešutų.

b)

Silkės, kitų žuvų patiekalus

c)

Bet kokios mėsos

d)

Pieno produktų, kiaušinių.

9.

Didysis šeštadienis – taip pat atgailos diena. Iki pietų baigiama dirbti visi sunkesni darbai. Bažnyčiose išlikęs apeiginiai veiksmas– ugnies šventinimas. Kodėl tai daroma?

a)

Nebuvo galima kurti ugnies, kol neparnešdavo iš bažnyčios rusenančios pinties su šventinta ugnimi.

b)

Šventinta ugnimi apsmilkydavo namus, tvartus, gyvulius, grūdus- nes tikėjo, kad taip apsaugos nuo gaisro ir žaibo.

c)

Šventinta ugnis, žmonių įsitikinimu, saugojo ir šeimos židinį, nešė namams palaimą, tikėjimo tvirtumą.

d)

Rungtyniavo su kitais - ar gebės parnešti neužgęsinę pintį.

10.

Kita šeštadienio vakaro bažnyčioje vykstančių mišių apeiga- šventinti vandenį. Anksčiau be šventinto vandens nė žingsnio nežengdavo. Tai kam buvo reikalingas švęstas vanduo?

a)

Kad švaresni būtų, geriau kvepėtų.

b)

Dievas namus saugotų nuo perkūno ir kitų nelaimių, kad kenkėjai nepultų augalų, kad būtų geras derlius.

c)

Vanduo šlakstomas: jei kas suserga žmonės ar gyvuliai, trobesiai pašlakstomi – apsauginė priemonė nuo ligų.

d)

Kad vandens nepritrūktų- pildavo į šulinį.

11.

Velykų simbolis – kiaušinis – dažomas įvairiomis spalvomis, marginamas įvairiais raštais ir ženklais. Lietuvių tauta juos išsaugojo kaip baltų kultūros apraišką iki šių dienų. Kokiais būdais buvo marginami margučiai senovėje?

a)

Margindavo augaliniais dažais

b)

Skutinėjo raštus

c)

Naudojo vašką.

d)

Naudojo marginimui svogūnų lukštus, augalus, sėklas.

12.

Lietuvoje puošiama kiaušinykas- Velykų eglutė. Iš eglišakių ant medžio buvo formuojamas eglės kontūras, kurį dekoruodavo pavasarį išsprogusiais kačiukais, margučiais, popieriniais paukšteliais ar gėlėmis. Ką ji reiškė?

a)

Gražiai atrodo

b)

Kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę

c)

Gamino, kad būtų galima padėti kiaušinius

13.

Tarpukariu daugkur bažnyčiose buvo rengiamos velykinės misterijos, vaidinimai kiek primenantys Užgavėnių tradiciją, buvo budima prie Kristaus karsto. Ką turėjo daryti persirengę kareiviais žmonės?

https://www.youtube.com/watch?v=zF4fNiRs6RQ&ab_channel=V.D.

a)

Laukė ateinančios aušros ir rytinių mišių.

b)

Kareivių komandos saugojo kryžių nuo vadinamųjų žydukų, kurie stengėsi pavogti nukryžiuotąjį.

c)

Kad laukti bažnyčioje būtų smagiau linksmindavo budinčius.

d)

Saugojo žmones, kad neužmigtų.

14.

Šv. Velykų sekmadienį - Prisikėlimo dieną - žmonės skubėdavo iš bažnyčios grįžti pirmi. Kodėl?

a)

Reikėjo nudirbti susikaupusius darbus.

b)

Norėjo kuo greičiau pavalgyti.

c)

Tikėta, kad pirmasis grįžęs ir atsisėdęs prie Velykų stalo visus metus pirmaus, bus lydimas sėkmės.

15.

Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Ką veikdavo per šią dieną?

a)

Eidavo į svečius, nešdavo vaiše ir linkėdavo gero derliaus ir sveikatos .

b)

Suaugę eidavo į laukus dainuodami ir barškindami barškučius- lalaudavo.

c)

Vaikai kiaušinaudavo- lankydavo kaimynus, dainuodavo daineles ir prašydavo margučių.

d)

Jaunimas supdavosi supynėse ir dėdinėdavo.

16.

Velykų bobutė buvo vadinama Velyke. Velykė gyveno pamiškėje, turėjo cukrinį arba vaškinį vežimaitį į kurį Velykų rytą pasikinkydavo ............... ir veždavo kiaušinius vaikams. Tai ką pasikinkydavo į vežimaitį?

a)

Šunis

b)

Žirgelius

c)

Elnius

d)

Kiškius

17.

Trečioji Velykų diena. Senovėje Velykos buvo švenčiamos tris dienas. Trečiąją Velykų dieną, kuri vadinama Ledų diena, reikėjo tinginiauti. Kodėl?

a)

Po dviejų linksmai praleistų dienų reikia pailsėti.

b)

Reikėjo gerai pailsėti, prieš pradedant sunkius pavasarinus darbus.

c)

Tikėta, kad, jeigu draudimo nepaisysi ir dirbsi, vasarą „ledai javus nukuls“, t.y. kruša sunaikins bebaigiantį bręsti derlių.

d)

Visus darbus jau būna pasidarę iki Velykų.

18.

Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Ką veikiama šią dieną?

a)

Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai.

b)

Vėl dažomi kiaušiniai

c)

Dirbami įprasti darbai

d)

Pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas.

19.

Velykų sala – nutolusi nuo Čilės krantų beveik 4 000 km ir garsėjanti įspūdingomis akmeninėmis statulomis, vadinamomis moajais. Kodėl ją taip pavadino?

a)

Daug yra kiaušinių.

b)

Nes yra daug statulų.

c)

Jakobo Rogeveno laivui pasiekus šios salos krantus 1722 m. Velykų rytą, jis davė tokį pavadinimą.

d)

Gyvena velykų tauta.

20.

Graikijoje per Velykas bažnyčių varpams paskelbus apie Kristaus prisikėlimą, pasipila molinių indų kruša. Žmonės pro balkonus mėto vandens ar vyno sklidinus ąsočius. Ką tai reiškia?

a)

išmetus senus daiktus buvo tikima, kad ateinantys metai atneš naujų, geresnių daiktų.

b)

Į užantį įsidėta šukė neš sėkmę visus ateinančius metus.

c)

Kuo daugiu šukių dužęs ąsotis padarys, tuo daugiau laimės jį išmetusiajam atneš

d)

Tokiu būdu pasilinksmina.

21.

Gvatemaloje egzistuoja graži velykinė tradicija – žolynų kilimų kūrimas gatvėse. Vietos bendruomenės kuria nuostabius įvairių žolynų kilimus iš samanų, ryškiaspalvių gėlių. Kilimui sukurti prireikia nuo vienos iki kelių savaičių. Kas atsitinka su tokiu kilimu per Velykas?

a)

Sušluojamas

b)

Velykų rytą žmonės didelėmis procesijomis žengia per šiuos kilimus į savo vietos bažnyčias.

c)

Gėles išsirenka ir nešasi namo.

22.

Velykų pirmadienį Prancūzijoje, Besjero mieste kepamas patiekalas, kuriam sunaudojama 15 tūkstančių šviežių kiaušinių, o įspūdingo dydžio mediniais šauktais 4 metrų skersmens keptuvėje jį maišo net 40 virėjų.

a)

Pudingas

b)

Kiaušinienė

c)

Blynelius

d)

Kiaušinių salotas

23.

Velykų laikotarpiu į švedų duris beldžiasi raganaitės ar raganiai. Vilkinčios spalvingais senais rūbais ir veidus išsipaišiusios strazdanomis, mažosios raganaitės duris atvėrusiems siūlo palaiminti namus ir išvaikyti piktąsias dvasias, bei dovanoja savo pagamintus atvirukus. Ko paprašo mainais?

a)

Pinigų

b)

Saldainių

c)

Margučių

d)

Žaislų

24.

Bermudos salos gyventojai penktadienį prieš Velykas rengia įspūdinga aitvarų šventę. Į dangų jie pakeliami maždaug 15 valandą ir leidžiami iki pat vakaro, nebent pradeda lyti. Ką tai simbolizuoja?

a)

Nieko nereiškia

b)

Šventą dvasią

c)

Jėzaus Kristaus kelionę į dangų

d)

Pavasario pradžią

25.

Šveicarijoje populiaru išpuošti šulinius ir fontanus : taip pagerbiamas gyvybės ir atsinaujinusio gyvenimo simbolis . Kas tai ?

a)

Kryžius

b)

Kiaušinis

c)

Vanduo.

d)

Gamtos atgimimas

26.

Lugdės mieste, bei dar keliuose Vokietijos regijonuose laikomasi tradicijos Osterradstadt - sutemus didelis medinis ratas yra užpildomas šienu, o tada uždegamas ir paleidžiamas ridentis nuo kalvos. Jeigu ratas sėkmingai nusileidžia iki apačios, tuomet šiais metais pranašaujamas geras ........ Kas tai ?

a)

Metai

b)

Oras

c)

Derlius

d)

Pavasaris

27.

Tradicija atėjusi iš Vokietijos - gražiai išpuošti margučiai yra pakabinami ant medžio šakų lauke ar šakelių pamerktų į vazą namuose. KODĖL TAIP DAROMA ?

a)

Suburia bendruomenę

b)

Užpildo aplinką pavasariškomis spalvomis

c)

Simbolizuoja pavasario atgimimą

d)

Mokosi rankdarbių

28.

Viena iš populiariausių velykinių tradicijų Vengrijoje – Velykų pirmadienį berniukai laisto mergaites vandeniu arba kvepalais. Tradiciškai mergaitės turi būti apliejamos iš kibiro, o aplietos turi berniukams duoti išmargintą Velykų kiaušinį ar saldumyną.

a)

Reikia išprausti mergaites

b)

Laisto žemę

c)

Taip berniukai parodo dėmesį patikusioms mergaitėms.

d)

Gera pramoga

29.

Jaunimas antrą Velykų dienq mėgo dėdinėti. Dėdinėjantys vaikinai prašydavo margučių iš jaunų panelių, o jeigu kuri mergina jau buvo išdalijusi margučius, ar mažai pridažiusi, tai ją jėga tempdavo į vištidę ir ............... Ką toliau darydavo?

a)

Užpildavo ant galvos vandens

b)

Apipildavo plunksnomis

c)

Sodindavo į lizdą, kad kiaušinį padėtų.

d)

Pabučiuodavo

30.

Margučių dažymas yra žinoma senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis. Šio papročio laikytasi net senovės Egipte, jis egzistavo slavų ir kitų tautų kultūrose. Margučius seniau margindavo .... Kada ?

a)

Šeštadienį prieš Velykas

b)

Per Atvelykį

c)

Per Jurgines- balandžio 23 d.

d)

Per Kalėdas

31.

Velykinius pyragus, dar vadinamus „bobomis“, lietuviai kepdavo kuo aukštesnius, tuomet sakyta, kad gera šeimininkė, o kad tešla geriau kiltų – šeimininkei reikėdavo .... Ką padaryti?

a)

Pabelsti į sieną

b)

Tris kartus nusispjauti per petį.

c)

3 kartus aplink namą su tešla apibėgti

d)

Paburti

32.

Italijoje šv. Velykų sekmadienį italai susirenka į Katedros aikštę, kur stebi keistas apeigas. Priešais katedrą atvežamas puošnus vežimas. Jis plieniniu lynu sujungiamas su Katedroje esančiu altoriumi. Lygiai vidurdienį, skambant “Alleluia“, Florencijos arkivyskupas uždega balandžio formos deglą (it. colombina), kuris laidu nuskrieja iki vežimo, pripildyto .....

a)

Malkų

b)

Popieriaus

c)

Fejerverkų

d)

Sprogmenų

33.

Svarbi Velykų tradicija Prancūzijoje – Skraidantys Varpai. Katalikai tiki, kad penktadienį prieš Velykas visi Velykų varpai skrenda į Vatikaną Romoje ir nešasi su savimi kančią ir sielvartą tų, kurie apraudojo Jėzaus nukryžiavimą. Ką grįždami sekmadienį jie parneša?

a)

Šilumą

b)

Daugybę šokolado ir kiaušinių.

c)

Taiką ir laimę

d)

Pavasarį

34.

Caras Aleksandras III savo žmonai Marijai Fiodorovnai, pas Karlas Fabergé ir jo firmos juvelyrus 1885 metais kaip velykinę staigmeną užsakė pagaminti juvelyrinį dirbinį ..... Ką pagamino mestrai.

a)

Žiedą

b)

Karūną

c)

Kiaušinį

d)

Paukštelį