Kaune ir Vilniuje.

Anykščiuose ir Utenoje.

Klaipėdoje ir Šilutėje.

Raseiniuose ir Ariogaloje.

Baltų prokalbės dvigarsiai ie, uo virsta ẹi, ọu arba ėi, ou (pvz., ‘pienas’ > pėins, ‘duona’ > douna).Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui a, daugelis netaria ir prieš jį esančio j (pvz., artuos ‘artojas’, žaidies ‘žaidėjas’, nauduotuos ‘naudotojas’).

Mišriuosius dvigarsius am, an, em, en išlaiko nepakitusius (samtis, langs, penkc, temps) arba keičia į ọm, ọn, ẹn, o kai kur – į um, un arba im, in , pvz., sọmtis/sumtis, lọngs, lungs, tėm(p)s, tims, pėnkc, pinkc.

Neišlaiko sveikų ir bendrinės kalbos tvirtapradžių dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą, ę (pantininkai, pontininkai, puntininkai). Pvz., kampą > kumpu, kọmpọ, ranką > ruñku, rọñkọ, šventę > š’v’iñ’t’i·, š’v’iñ’t’i., š’v’iñ’t’i’ / š’v’ẹñ’t’ẹ, grąžtelis > gru·š’t’ẽ·l’is, gru.š’t’ẽ·l’i.s, gruš’t’ẽ·l’(i)s’ / grọš’t’ẽ·l’(i)s’).

Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz.,pienas > [pệ·ns], duona > [dô·na]). Trumpieji i, u platinami (verčiami į ẹ, ọ) ne visais atvejais, pvz., žodžio kamiene tik prieš skiemenį su užpakalinės eilės balsiu (plg. lipo > l′ẹpa, lubos > lọbas, bet didis > di̇̀dis, pušį > pùši)

Kirčiuoti žodžio kamieno (išskyrus vienskiemenių žodžių) trumpieji balsiai rytų aukštaičių patarmėje ilginami iki pusilgių ar net iki ilgųjų (pvz., kàsti > kāst’, nèšti > nēšt’, pàdeda > pādeda, rudas > rūdas, kitas > kytas).

Negalūninių skiemenų trumpuosius balsius i, u

platina (verčia į ẹ, ọ) visais atvejais.

Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui a, netaria ir prieš jį esančio j (pvz., artuos ‘artojas’, žaidies ‘žaidėjas’, nauduotuos ‘naudotojas’).

Būdingas priebalsio kietinimas prieš e, ė (pvz., łã·das ‘ledas’, łɛ·kt ‘lėkti’).

Vietoje bendrinės lietuvių kalbos č, dž ir t(v), d(v) prieš i, y, į, ie taria afrikatas c, dz (pvz., naktis > nakci̇̀s, dievas > dzíevas, dvylika > dzvýlika, tik > cik, čia > cia, medį > medzį). Priebalsiai r, š, ž ir afrikatos č, dž, c, dz tariami kietai ir prieš visus bendrinės kalbos supriešakėjusius balsius (pvz., ãra ‘aria’, šáudas ‘šiaudas’, žū̃ri ‘žiūri’, vir̃kščas ‘virkščias’, ber̃gždžas ‘bergždžias’, stãcai ‘stačiai’, dzaũgias ‘džiaugias’).

Prieš 500 metų pradėjo formuotis pietų aukštaičių patarmė.

Dzūkija prieš 200 metų pavadinta Dainava, nes šio regiono žmonės garsėjo kaip puikūs dainininkai.

Siekiama pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023-iaisiais minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, nusprendė 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.

Kadangi nyksta vakarų žemaičių patarmė, nuspręsta paskatinti labiau ja domėtis.

Šiais metais Stintų šventė ypatinga – dvidešimtoji, tad pramogų ir linksmybių Klaipėdos apylinkėse nestigo šia proga.