Font size
WorksheetsKuo ES svarbi tavo kasdieniame gyvenimui?
Total questions: 25
Worksheet time: 23mins
Ar kada nors susimąstei, ką konkrečiai Europos Sąjunga daro tavo labui? Pasižiūrėkime, kaip ES keičia švedės Annos kasdienį gyvenimą.
Anna ką tik baigė mokyklą ir norėtų geriau išmokti italų kalbą. Ji užsiregistravo į dviejų mėnesių intensyvius kursus kalbų mokykloje Italijoje.
Ką jai reikia padaryti prieš išvykstant?
Nieko. Ji gali pradėti krautis lagaminą ir vykti į Italiją. Anna yra ES pilietė, todėl turi teisę mokytis bet kurioje ES šalyje.
Prieš išvykdama į Italiją, Anna turi paprašyti leidimo laikinai gyventi šalyje
Anna turi paprašyti vizos studijų Italijoje tikslais.
Laisvas judėjimas ir jokių patikros punktų prie vidaus sienų
Dėl bendrosios rinkos ir sukurtos Šengeno erdvės ES piliečiai gali keliauti, studijuoti, dirbti arba išeiti į pensiją bet kurioje ES šalyje, o susijusi administracinė našta arba vidaus sienų kontrolė labai nedidelė.
Kadangi Anna yra ES pilietė, ji gali dirbti ir studijuoti Prancūzijoje. Jeigu Italijoje ji apsistotų ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, panorėjusi, ji galėtų paprašyti atitinkamų institucijų ją užregistruoti.
Itališka studijų viza reikalinga trečiųjų šalių piliečiams, pageidaujantiems Italijoje praleisti ilgiau kaip 3 mėnesius. Tačiau Annos atvejis ne toks.
Italijoje Anna susipažino su „Erasmus+“ studentu iš Čekijos Pavelu. Kuris iš šių teiginių teisingas?
Programa „Erasmus+“...
.. suteikia jaunimui galimybę studijuoti savo šalyje.
... yra skirta tik universitetų studentams ir netaikoma kitiems mokymosi būdams.
... suteikia galimybių megzti įvairių ES šalių mokyklų ir organizacijų partnerystės ryšius
„Erasmus+“
Programa „Erasmus“ pradėta įgyvendinti prieš daugiau kaip 30 metų, kad studentai turėtų galimybę dalį laiko studijuoti kitos ES šalies universitete.
Šiandienos programa „Erasmus+“ skirta ne tik universitetų studentams. Ji suteikia ir daug kitų galimybių. Jaunimas užsienyje (tiek ES, tiek kitose pasaulio šalyse) gali studijuoti, mokytis arba savanoriauti įvairiausiose srityse, tokiose kaip socialinė globa, aplinka, kultūra, jaunimas, sportas ir vystomasis bendradarbiavimas.
2002 m. buvo pradėti naudoti euro banknotai ir monetos. Šiuo metu jie yra 20 ES šalių valiuta. Viena monetų pusė vienoda – joje pavaizduotas Europos žemėlapis, bet kitoje kiekvienos šalies monetų pusėje yra jų pasirinktas atvaizdas. Anna bando atspėti, iš kur ši moneta.
Ar gali jai pagelbėti?
Lietuva
Latvija
Liuksemburgas.
Euras
Lietuva (sekite rodyklę žemėlapyje) prie euro zonos prisijungė 2015 m. ir tapo jos 19-ąja nare.
Jos euro monetose matyti Vytis – kalaviją ir skydą laikantis riteris ant žirgo, taip pat vaizduojamas šalies herbe.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. euro zonoje yra 20 šalių: Dabar Kroatija yra viena iš ES šalių, kurios naudoja eurą kaip savo valiutą
Anna Italijoje nori nusipirkti naujas ausines ir tikisi, kad jomis bus saugu naudotis. Ji taip pat kartais apsiperka internetu. Bet kokiomis vartotojų teisėmis ji gali naudotis?
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
ES bendrojoje rinkoje parduodami gaminiai turi atitikti visoje ES taikomus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Pagal ES taisykles turi teisę į ne mažesnę kaip vienų metų vartojimo prekių, tokių kaip elektronikos prekės, garantiją.
Jei prekes arba paslaugą perki internetu arba ne parduotuvėje (o telefonu, užsisakydamas paštu arba iš išnešiojamosios prekybos agento), turi teisę atšaukti ir grąžinti savo užsakymą per 10 dienų.
Vartotojų apsauga
Turi teisę į ne mažesnę kaip 2 metų ES pirktų gaminių, tokių kaip elektronikos prekės, garantiją. Tai reiškia, kad jei tavo mobilusis telefonas po vienų metų sugestų, jis bus nemokamai pataisytas arba pakeistas nepriklausomai nuo to, kur jį įsigijai.
Pagal ES teisę suteikiamas 14 dienų laikotarpis, per kurį galima grąžinti nuotoliniu būdu (internetu, telefonu, iš išnešiojamosios prekybos agento arba užsisakius paštu) įsigytas prekes. Per šį laiką Anna gali nuspręsti atšaukti užsakymą dėl bet kokios priežasties – net jei tiesiog persigalvotų.
Anna norėtų aplankyti savo naująjį draugą čeką Pavelą jo gimtajame mieste. Jai įdomu, kaip lengvai tai pavyks padaryti.
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
ES išardžius nacionalines monopolijas ir sudarius sąlygas konkurencijai Europos aviacijos sektoriuje, skrydžiai pabrango.
Dabar daugiau miestų ir regionų turi savo oro uostus ir tarp jų yra daugiau tiesioginių skrydžių.
Anna neturės teisės į kompensaciją, jei jos skrydis bus atidėtas arba į jį bus parduota daugiau bilietų, negu yra vietų.
Oro transporto keleivių teisės
Dėl konkurencijos įvyko esminių kelionių lėktuvais permainų. Šiandien taip keliauti yra pigiau, saugiau ir tai daryti gali daugiau žmonių nei kada nors anksčiau.
ES teisės aktais apsaugomos oro transporto keleivių teisės keliaujant Europoje. Jei įstrigai oro uoste, nes į tavo lėktuvą buvo parduota daugiau bilietų, negu yra vietų, arba skrydis labai vėluoja, gali reikalauti kompensacijos.
Dėl COVID-19 pandemijos keliauti tapo sunkiau, tačiau judėjimo laisvė tebėra vienas didžiausių ES laimėjimų. Dauguma ES šalių, pasirašiusios Šengeno susitarimą, panaikino savo sienų kontrolę. Anna iš Italijos į Čekiją važiuos autobusu per Austriją ir nekantrauja leistis į kelionę.
Ar Annai į kelionę būtina pasiimti pasą?
Ne. Austrija, Čekija ir Italija yra vienos iš 23 ES ir 4 ES nepriklausančių šalių, panaikinusių vidaus sienų kontrolę Šengeno erdvėje. Anna gali laisvai kirsti dvi vidaus sienas.
Taip. Čekija nėra Šengeno šalis, todėl Anna negali kirsti sienos be pasienio kontrolės
Ne. Europoje, pasienyje pasą arba asmens tapatybės kortelę reikia pateikti tik vykstant į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ar Šveicariją
Šengeno erdvei priklauso 23 ES šalys (pažymėtos šviesiai mėlyna spalva) ir keturios ne ES šalys (pažymėtos tamsiai mėlyna spalva). Tiek Italija ir Čekija, tiek ir Austrija (tranzito šalis tarp jų) yra Šengeno erdvės šalys, todėl Anna gali važiuoti iš Italijos į Čekiją ir atgal nepateikdama savo paso.
Vis dėlto Anna turėtų pasiimti nacionalinę asmens tapatybės kortelę, kad prireikus galėtų įrodyti, jog ji – ES pilietė.
Kai kurios ES šalys – Airija, Bulgarija, Kipras ir Rumunija – Šengeno erdvei nepriklauso (ne Šengeno erdvės ES šalys). Nepamirškite, kad keliaujant į Šengeno erdvei nepriklausančią šalį (t. y. ne Šengeno erdvės ES šalį arba bet kurią kitą ES nepriklausančią šalį) ar iš jos, pasienyje privaloma pateikti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Anna puikiai praleido laiką Čekijoje, tačiau apžiūrinėdama vieną iš daugybės gražių paminklų ji suklupo ir pasitempė kulkšnį. Laimei, ji nepamiršo pasiimti savo Europos sveikatos draudimo kortelės.
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
Anna turi teisę nemokamai naudotis privačiosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pateikusi savo Europos sveikatos draudimo kortelę, Anna gali gauti valstybines sveikatos priežiūros paslaugas už tokią pačią kainą kaip vietos gyventojai.
Kadangi Anna nėra čekė, ji turės sumokėti už visas šalyje gautas valstybines sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos draudimas laikinai viešint užsienyje
Jei laikinai viešėdama kitoje ES šalyje – atostogaudama arba studijuodama užsienyje – Anna netikėtai susirgtų, ji turi teisę į bet kokį gydymą, kurį būtina suteikti nedelsiant, t. y. dar iki jai grįžtant namo.
Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda tavo šalies sveikatos draudimo įstaiga. Kortelė įrodo, kad esi apdraustas ES šalyje. Pateikęs šią kortelę galėsi naudotis valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje ir mokėti tokią pačią kainą kaip vietos gyventojai.
Italijoje Anna su namuose likusiais draugais ir šeima ryšį palaiko išmaniuoju telefonu. Anna jiems skambina ir siunčia žinutes, taip pat naudojasi socialinių tinklų programėlėmis, kad pasidalytų nuotraukomis ir potyriais. Ar daug Anna moka už judrųjį tarptinklinį ryšį?
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
Turėdama itališką išmanųjį telefoną Anna gali naudotis tarptinkliniu ryšiu savo šalies kainomis be jokių apribojimų, net jei Prancūzijoje ji liktų gerokai ilgiau.
Jei Anna periodiškai keliauja ir savo šalyje praleidžia daugiau laiko negu užsienyje, ji mokės tik tiek, kiek mokėtų savo šalyje.
Tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis principas netaikomas automatiškai. Annai reikės kreiptis į operatorių, kad jis aktyvintų šią funkciją
Mažesni tarptinklinio ryšio mokesčiai
2017 m. birželį ES panaikino tarptinklinio ryšio mokesčius. Keliaudamas po ES už skambučius, SMS žinutes ir mobilųjį internetą moki tiek pat kiek savo šalyje (tai vadinama tarptinkliniu ryšiu savo šalies kainomis).
Paprastai, jei savo šalyje praleidi daugiau laiko arba naudojiesi savo mobiliuoju telefonu daugiau nei užsienyje, gali naudotis tarptinkliniu ryšiu savo šalies kainomis keliaudamas po bet kurią ES šalį.
Tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis principas taikomas automatiškai. Tau nereikia nieko daryti.
Anna tiksliai nežino, ar Italijos ir Čekijos maudyklų vanduo švarus ir ar ji gali saugiai maudytis ežeruose ir jūroje.
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
Maudymosi sezonu ES šalys neturi informuoti visuomenės apie maudyklų vandens kokybę.
Tik kiek daugiau kaip 50 % ES maudyklų atitinka būtiniausius vandens kokybės reikalavimus.
Nustatyti visoje ES taikomi būtiniausi maudyklų vandens standartai, kurių turi laikytis visos ES šalys.
Aplinkos apsauga
ES maudyklų vandens kokybė yra viena geriausių pasaulyje.
ES kasmet skelbia maudyklų vandens kokybės ataskaitą. Joje apžvelgiama daugiau kaip 22 000 pajūrio, ežerų ir upių maudyklų vandens kokybė visoje ES.
2019 m. 85 % tikrintų maudyklų atitiko aukščiausius ir griežčiausius Europos Sąjungos puikios kokybės standartus.
ES investuoja į Europos miestus ir regionus. Italijos miestas, kuriame Anna apsistojusi, dalyvauja projekte, kuriuo ES miestams padedama tapti tvaresniems.
Kuris iš šių teiginių yra teisingas?
ES lėšos skirtos toms šalims, kurios į ES įstojo 2004 m. ir vėliau.
Trečdalis ES biudžeto lėšų skiriama projektams, kurie naudingi visiems Europos miestams ir regionams.
ES lėšų gali gauti tik mažiau išsivysčiusios ES šalys.
Pagalba mažiau išsivysčiusioms Europos šalims ir regionams
ES lėšomis iš dalies finansuojami tūkstančiai projektų visos Europos regionuose ir miestuose. Šių lėšų gali gauti visos ES šalys ir jų piliečiai.
Didžioji lėšų dalis skiriama mažiau išsivysčiusiems Europos regionams (jie žemėlapyje pažymėti raudonai), kad jie galėtų lengviau pasivyti klestinčius regionus.
Grįžusi į Švediją, Anna papasakojo senelei apie savo nuotykius Europoje. Senelė prasitarė, kad jaunystėje būtų norėjusi nuveikti kažką panašaus, bet taip ir nepasitaikė progos tai padaryti.
Kiek jaunuolių mokėsi, dirbo arba savanoriavo užsienyje pagal programą „Erasmus+“?
1 mln.
5 mln.
10 mln.
Programos „Erasmus+“ finansavimas
Pasinaudoję programa „Erasmus+“, apie 10 mln. žmonių galėjo mokytis, dirbti arba savanoriauti užsienyje.
Tai viena populiariausių ES finansuojamų programų. Ateinantiems septyneriems metams (2021–2027 m.) numatytas jos biudžetas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, beveik padvigubėjo ir sudaro daugiau kaip 26 mlrd. eurų. Tai rodo, kaip rimtai Europoje žiūrima į švietimą ir jaunimą. Šiuo nauju etapu programa bus įtraukesnė, labiau skaitmeninė ir ekologiškesnė.
Ši kelionė sužadino Annos nuotykių skonį. Ji galvoja apie savanoriavimą arba darbą projekte Švedijoje arba gal netgi užsienyje. Senelė sako kažką girdėjusi apie tokią iniciatyvą.
Kuri iš toliau nurodytųjų yra tinkama iniciatyva?
Savanorių korpusas.
Europos solidarumo korpusas.
„DiscoverEU“.
Europos solidarumo korpusas
Europos solidarumo korpusas suteikia 18–30 metų jaunimui galimybę savanoriaujant arba dirbant dalyvauti įvairioje bendruomeniškumo stiprinimo ir paramos veikloje. Užsiregistruoti Europos solidarumo korpuse galima sulaukus 17 metų, tačiau pradėti projektą gali tik vyresni kaip 18 metų asmenys.
Iniciatyvą „DiscoverEU“ ES pradėjo vykdyti 2018 m., kad suteiktų galimybę Europos aštuoniolikmečiams pakeliauti po savo žemyną. Jauni europiečiai turi progą naudodamiesi suteikiamu daugkartiniu kelionės bilietu iki 30 dienų praleisti 1–4 užsienio šalyse ir taip geriau pažinti Europos kultūrų įvairovę.
