Font size
WorksheetsOrganizmai ir aplinka
Total questions: 22
Worksheet time: 12mins
Mažiausias ekologijos struktūrinis lygmuo yra:
Populiacija.
Bendrija.
Ekosistema.
Organismas.
Kuriame iš šių pavyzdžių vyksta konkurencija?
Lapė medžioja kiškį.
Erelis gaudo žuvį.
Dvi lapės medžioja tą patį kiškį.
Bitė apdulkina gėlę.
Parazitiniai santykiai vyksta tarp:
Lapės ir kiškio.
Erkės ir elnio.
Bitės ir gėlės.
Žmogaus ir šuns.
Pirminė sausumos bendrijų kaita prasideda:
Miške.
Plikoje uolienoje ar smėlyne.
Ežere.
Pievoje.
Žmonių populiacijos didėjimas labiausiai prisideda prie:
Miškų plotų didėjimo.
Iškastinio kuro mažėjimo.
Gyvūnų rūšių gausėjimo.
Oro taršos mažėjimo.
Kuris teiginys tinkamai apibrėžia sąvoką „tarprūšiniai santykiai“?
Tai tos pačios rūšies organizmų santykiai.
Tai tik augalų tarpusavio santykiai.
Tai tik gyvūnų tarpusavio santykiai.
Tai toje pačioje teritorijoje gyvenančių skirtingų rūšių organizmų santykiai.
Kuo skiriasi populiacija ir bendrija.
Populiacija – tai tos pačios rūšies organizmai, gyvenantys tam tikroje teritorijoje. Bendrija – tai visų skirtingų rūšių populiacijų visuma, gyvenanti toje pačioje aplinkoje.
Populiacija – tai visų rūšių organizmai, gyvenantys skirtingose teritorijose. Bendrija – tai tik vienos rūšies organizmų grupė.
Populiacija – tai augalų ir gyvūnų visuma, gyvenanti skirtingose aplinkose. Bendrija – tai tik gyvūnų grupė.
Populiacija – tai visų rūšių organizmai, gyvenantys toje pačioje teritorijoje. Bendrija – tai tos pačios rūšies organizmų visuma.
Kas lemia ekosistemos stabilumą?
Didelė rūšių įvairovė ir subalansuoti mitybos ryšiai
Mažas rūšių skaičius ir subalansuoti mitybos ryšiai
Vienos rūšies dominavimas ir resursų trūkumas
Nuolatiniai ekosistemos sutrikimai ir tarša
Įvardink, kas čia pavaizduota?
(a)
Pasirinkite teisingą teiginį apie žmonių populiacijos didėjimo ir mažėjimo veiksnius.
Populiacijos didėjimą lemia gimstamumas ir imigracija, o mažėjimą – mirtingumas ir emigracija.
Populiacijos didėjimą lemia mirtingumas, o mažėjimą – gimstamumas.
Populiacijos didėjimą lemia emigracija ir gimstamumas, o mažėjimą – imigracija ir mirtingumas.
Populiacijos didėjimą lemia tik oro sąlygos, o mažėjimą – tik klimato kaita.
Kurie veiksniai gali paspartinti vandens bendrijų kaitą?
Vandens bendrijų kaitą lemia augalų rūšių įvairovė
Vandens spalvos pokyčiai, žuvų migracija, vėjo kryptis, mėnulio fazės
Vandens bendrijų kaitą lemia tik vandens druskingumas
Temperatūros pokyčiai, tarša, maistinių medžiagų kiekio padidėjimas, vandens lygio svyravimai
Metų laikų kaita veikia ežero bendriją taip:
Keičiasi vandens temperatūra ir deguonies kiekis, todėl keičiasi organizmų aktyvumas ir sudėtis.
Ežero bendrija išlieka visiškai nepakitusi visus metus.
Metų laikų kaita veikia tik žuvis, o kiti organizmai lieka nepakitę.
Ežero bendriją veikia tik pavasarį ir rudenį, o vasarą ir žiemą pokyčių nėra.
Kuo sezoninė bendrijų kaita skiriasi nuo daugiametės?
Sezoninė kaita vyksta per metus, o daugiametė – per ilgesnį laiką.
Sezoninė kaita trunka kelis dešimtmečius, o daugiametė – tik vieną sezoną.
Daugiametė kaita vyksta per metus, o sezoninė – per šimtmečius.
Sezoninė ir daugiametė kaita vyksta tuo pačiu laikotarpiu.
Paaiškink, kodėl žuvys ima dusti.
Dėl vandens užterštumo padidėja deguonies kiekis.
Dėl vandens temperatūros sumažėjimo padidėja deguonies kiekis.
Dėl žuvų migracijos į kitus vandens telkinius.
Dėl dumblių irimo vandenyje mažėja deguonies kiekis.
Kokios medžiagos spartina dumblių daugejimą?
Geležies oksidai
Azoto ir fosforo junginiai (trąšos).
Anglies dioksidas
Natrio chloridas
Iš ko susiformuoja dumblas?
Iš žuvusių augalų, dumblių, organinių medžiagų liekanų.
Iš smėlio ir akmenų.
Iš gryno vandens.
Iš oro ir saulės spindulių.
Kodėl svarbu perdirbti?
Mažina taršą ir atliekų kiekį. Taupo gamtos išteklius ir energiją.
Padidina oro taršą ir sunaikina miškus.
Skatina atliekų kaupimąsi sąvartynuose.
Didina vandens suvartojimą ir energijos švaistymą.
Kodėl vandens telkiniai greičiau užželia?
Dėl maistinių medžiagų pertekliaus sparčiai dauginasi dumbliai ir vandens augalai.
Dėl vandens telkinių gylio sumažėjimo.
Dėl dažnų liūčių ir potvynių.
Dėl žuvų populiacijos sumažėjimo.
Ežero bendrijos kaita.
Dugne kaupiasi dumblas, vandens plotas išlieka nepakitęs.
Vandens plotas didėja, išnyksta pelkiniai augalai.
Mažėja vandens plotas, dugne kaupiasi dumblas, veši pelkiniai augalai (nendrės, viksvos).
Ežero vanduo tampa sūrus, atsiranda jūrų augalai.
Ar gali organizmas būti plėšrūnas ir auka?
Ne, tik plėšrūnai gali būti ir aukos.
Ne, organizmas gali būti tik plėšrūnas arba tik auka.
Taip, bet tik augalai gali būti ir plėšrūnai, ir aukos.
Taip, varlė minta vabzdžiais, bet ją suvalgo gandras.
Ką galima daryti, kad miestuose būtų daugiau žaliųjų zonų?
Važinėtis dviračiu.
Plėsti žaliąsias zonas miestuose.
Didinti pramonės zonų plotą miestuose.
Mažinti viešųjų parkų skaičių.
Koks čia augalas?
(a)
