Okeanija

Holarktika, Neotropinė, Etiopinė, Indomalajų, Australinė, Palaearktinė

Antarktika

Saharos

Uolienų išsiskyrimas, organinių medžiagų kaupimasis, klimato poveikis, biologinė veikla, topografija.

Dirvožemio drėgmės lygis, mineralų nuosėdos, dirvožemio struktūra, oro tarša, žmogaus veikla.

Ekosistemos veikia dirvožemio sudėtį per gyvūnų migraciją ir augalų augimą.

Ekosistemos veikia dirvožemio sudėtį per mineralų kaupimą ir eroziją.

Ekosistemos veikia dirvožemio sudėtį per vandens cirkuliaciją ir oro mainus.

Ekosistemos veikia dirvožemio sudėtį per organinių medžiagų skaidymą ir maistinių medžiagų ciklą.

Molio, priesmėlio, smėlio, priemolio, durpių dirvožemiai

Kalkių, priemolio, smėlio, šlapžemės dirvožemiai

Smėlio, priemolio, akmens, durpių dirvožemiai

Kalkių, molio, smėlio, durpių dirvožemiai

Klimatas neturi įtakos dirvožemio savybėms.

Klimatas veikia dirvožemio savybes per temperatūrą, drėgmę ir kritulius.

Dirvožemio savybės priklauso tik nuo augalų.

Klimatas veikia dirvožemį tik per vėją.

X, Y, Z sluoksniai

D, E, F, G sluoksniai

O, A, B, C sluoksniai

1, 2, 3, 4 sluoksniai

Dirvožemio spalvų įvairovė, augalų rūšių gausa, vabzdžių populiacija, oro tarša.

Dirvožemio struktūra, maistingųjų medžiagų kiekis, drėgmės lygis, pH, mikroorganizmų veikla, klimato sąlygos.

Dirvožemio temperatūra, augalų šaknų gylis, mineralinių medžiagų trūkumas, dirvožemio užterštumas.

Dirvožemio kvapas, gyvūnų buvimas, dirvožemio amžius, dirvožemio paviršiaus tekstūra.

Kiti dirvožemio tipai yra: molio, smėlio, durpių ir uolienų.

Dirvožemio erozijos tipai apima: cheminę, fizinę, biologinę ir termodinaminę eroziją.

Pagrindiniai dirvožemio erozijos tipai yra: vėjo, vandens, ledyninė ir biologinė erozija.

Pagrindiniai dirvožemio erozijos tipai yra: saulės, drėgmės, šilumos ir garavimo erozija.

Dirvožemio pH lygiai svyruoja nuo 0 iki 20, kur 10 yra neutralus; mažesnis nei 10 - šarminis, didesnis nei 10 - rūgštus.

Dirvožemio pH lygiai svyruoja nuo 0 iki 14, kur 4 yra neutralus; mažesnis nei 4 - šarminis, didesnis nei 4 - rūgštus.

Dirvožemio pH lygiai svyruoja nuo 1 iki 10, kur 5 yra neutralus; mažesnis nei 5 - šarminis, didesnis nei 5 - rūgštus.

Dirvožemio pH lygiai svyruoja nuo 0 iki 14, kur 7 yra neutralus; mažesnis nei 7 - rūgštus, didesnis nei 7 - šarminis.

Augalų liekanos, gyvūnų išmatos, mikroorganizmai, humusas.

Augalų sėklos, grybai, drėgmė, šviesa.

Dirvožemio mineralai, akmenys, vanduo, oras.

Klimato sąlygos, dirvožemio struktūra, saulės spinduliuotė, vėjas.

Kalnų regionai, pelkės, upių sistemos

Dykumos, tundros, jūros pakrantės

Sausumos ūkiai, urbanizuotos zonos, miškų kirtimo vietos

Tropiniai miškai, koralų rifai, poliarinės zonos

Sausas, vidutinė drėgmė, drėgnas, peršlapęs

vidutinė drėgmė, sausas, šlapias

drėgnas, sausas, šlapias

peršlapis, sausas, drėgnas

Dirvožemio mineralai yra akmenys, smėlis ir purvas, kurie sugeria vandenį ir mažina derlingumą.

Dirvožemio mineralai yra smėlis, molis ir siltas, kurie teikia maistines medžiagas, palaiko drėgmę ir struktūrą.

Dirvožemio mineralai yra kalkės, druskos ir organinės medžiagos, kurie skatina augalų augimą ir mažina dirvožemio tankį.

Dirvožemio mineralai yra uolienos, molis ir durpės, kurie neleidžia augalams augti ir sumažina dirvožemio kokybę.

Oro tarša, vandens ištekliai, natūralūs mineralai

Pramoninės atliekos, žemės ūkio chemikalai, naftos produktai, sunkieji metalai, urbanizacija, buitinės atliekos

Konstrukcijos atliekos, medžiagų perdirbimas, energijos šaltiniai

Klimato kaita, biologinė įvairovė, saulės energija

Kietoji, skystoji, dujinė, mišri

Granuliarinė, plokščia, stulpelinė, mišri

Minkšta, plokščia, šlaitinė, kompaktiška

Kampinė, sluoksniuota, skaidri, homogeniška

Dirvožemio biologiniai organizmai yra tik mineralai, kurie sudaro dirvožemio struktūrą.

Dirvožemio biologiniai organizmai apima tik gyvūnus, kurie gyvena po žeme ir maitina augalus.

Dirvožemio biologiniai organizmai yra tik augalai, kurie fotosintezės metu gamina deguonį.

Dirvožemio biologiniai organizmai yra bakterijos, grybai, protozojai ir nematodai, kurie skaidydami organines medžiagas ir gerindami dirvožemio struktūrą atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose.

Vandens išteklių švaistymas, dirvožemio drėgmės mažinimas, mechaninis naikinimas

Dirvožemio šalinimas, cheminių trąšų naudojimas, intensyvus dirbimas

Dirvožemio dangos, rotaciniai pasėliai, minimalus dirbimas, organinių medžiagų pridėjimas, kontūrinis dirbimas, agroforestry, dirvožemio erozijos kontrolė.

Pesticidų taikymas, dirvožemio užteršimas, monokultūros auginimas

Matematiniai, statistiniai ir kompiuteriniai dirvožemio tyrimo metodai.

Mechaniniai, termodinaminiai ir optiniai dirvožemio tyrimo metodai.

Geologiniai, klimatiniai ir hidrologiniai dirvožemio tyrimo metodai.

Fiziniai, cheminiai ir biologiniai dirvožemio tyrimo metodai.

Dirvožemio temperatūros svyravimai, augalų ligų plitimas, dirvožemio drėgmės lygis, augalų šaknų ilgis.

Dirvožemio oro cirkuliacija, augalų fotosintezė, dirvožemio struktūra, augalų žydėjimo laikotarpis.

Dirvožemio mineralų sudėtis, augalų augimo greitis, dirvožemio pH lygis, augalų lapų spalva.

Dirvožemio maistinių medžiagų tiekimas, vandens sulaikymas, mikroorganizmų veikla, augalų šaknų poveikis.

juodžemiai

baltžemis

rudžiemis