Velykos

Velykos

Ingrida Bučinskienė​

Lietuviškos šv. Velykų tradicijos ir papročiai​

​Velykų šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena, o būtent tradicijų prasmė, simbolika suteikia šventei ypatingos nuotaikos.

• Kintanti Velykų data. Anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22, vėliausiai – balandžio 25 dieną. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio

• Pagoniškos Velykų šaknys. Velykos buvo ir tebėra siejamos su gamtos atgimimu, atsibudimu po ilgos ir sunkios žiemos, krikščionybei atėjus šią šventę imta sieti dar ir su Kristaus prisikėlimu.

• Per Velykas pabunda vėlės. Senovėje buvo tikėta, kad atėjus pavasariui nubunda ne tik gamta, bet ir anapusinis pasaulis, prisikelia vėlės. Vėlės klajoja iki pirmojo perkūno, kuris tarsi priverčia jas grįžti atgal ir vėl pasinerti į ramybę. Senoliai, bijodami vėlių ir norėdami joms įtikti, per Velykas lankydavo mirusiųjų kapus, ant jų padėdavo margintų kiaušinių.

• Velykų bobutė. Velykų rytą atveždavo vaikams margučių

Velykų ištakos:

Multiple Select

Pažymėkite teisingus teiginius apie Velykas:

• Velykos siejamos su gamtos atgimimu, atsibudimu po žiemos

• Siejama su Kristaus prisikėlimu.

• Tai žiemos šventė

• Velykų data kintanti

​Kiaušinis – neatsiejamas Velykų simbolis

MARGUČIŲ SIMBOLIKA

​Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai:

saulutės - turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai;

žvaigždės – šiltas ir šviesias naktis;

žalčiukai - padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą;

augalai, gėlių motyvai - žaliuojantį pavasarį ir gausų būsimąjį derlių.

Mėlyna spalva simbolizavo dangų,

raudona – gyvybę,

juoda – derlingą žemę,

žalia – bundančią augaliją,

geltona – derlių, subrendusius javus.

​

Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę.

​

Multiple Choice

Juoda spalva simbolizuoja:

• Žemę

• Mirtį

• Juodus paukščius

Multiple Choice

Žalia spalva simbolizuoja:

• Grožį

• Neišmanymą

• Bundančią augaliją

Verbų sekmadienis ir Didžioji savaitė

• Pati Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos: gluosnių rykštelės, kadagių šakelės. 

• Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti. 

• Didįjį Ketvirtadienį, dar vadinamą Čystuoju (švariuoju) ketvirtadieniu, visa šeima susitvarkydavo namus, ūkį. 

• Didysis Penktadienis - rimties ir susikaupimo, atgailos diena. 

• Margučius dažydavo Velykų išvakarėse – Didįjį Šeštadienį, tuomet eidavo į Bažnyčią atsinešti šventinto vandens ir velykinės ugnies, ant kurios gamindavo ir Velykų valgius.

Multiple Choice

Margučius dažydavo:

• Didijį šeštadienį

• Didijį penktadienį

• Didijį ketvirtadienį

​Trečiąją Velykų dieną, kuri vadinama Ledų diena, reikėjo tinginiauti. Tikėta, kad, jeigu draudimo nepaisysi ir dirbsi, vasarą „ledai javus nukuls“, t.y. kruša sunaikins bebaigiantį bręsti derlių.

Velykų dienos rytą šeima kėlėsi anksti ir prausėsi šaltu vandeniu, nuplaudami ligas ir norėdami ilgai gyventi. Pirmoji Velykų diena būdavo kiek ramesnė, švenčiama tik šeimos rate – sakoma, kad, jeigu koks nesusipratėlis į svečius ateidavo, tai jo prie stalo sodinti negalima, jam reikia duoti kailinius blusinėti.​

​Pirmoji Velykų diena

​Antroji Velykų diena

​Trečioji Velykų diena

Buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi velykiniai žaidimai, šeimos linksminosi ir dainavo. Visi drauge ridendavo kiaušinius per lovelį, eidavo bukynių (dauždami tikrino kiaušinių stiprumą).​

Multiple Choice

Kurią Velykų dieną reikėjo tinginiauti?

• Pirmą

• Antrą

• Trečią

Atvelykis

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis arba vaikų Velykomis, nes šią dieną karaliauja vaikai: dažo kiaušinius, žaidžia žaidimus. Taip pat yra tradicija būtent šią dieną aplankyti vaiko krikštatėvius (kitur krikštatėviai lanko vaikus).​

Multiple Select

Pažymėkite tinkamą Atvelykiui teiginį

• Pirmas sekmadienis po Velykų

• Ketvirtas sekmadienis po Velykų

• Vaikai ridena margučius

• Ateina Kalėdų senis

• Krikštatėviai lanko vaikus

Kas man supa sūpuoklėlas, ūcia

Ė kas mėta Velykėlas, ūcia

Kas man supa – tam pyragas, ūcia

Ė kas tavi – tam batagas, ūcia

Kas man supa – vyna kupkas, ūcia

Ė kas tavi – šarma kaušas, ūcia

Kas man supa – velykinis, ūcia

Ė kas tavi – akmeninis, ūcia.

​Mokomės dainuoti

​

"Kas man supa supuoklėlas"

šiuolaikinėje populiariojoje muzikoje

​

Modestyno

​LIKUS LAIKO

Velykų papročiai kitose šalyse

Lenkijoje antrą Velykų dieną švenčiama "Šmigus-dyngus", kurios metu jauni žmonės bando nuo galvos iki kojų aplaistyti šaltu vandeniu. Tikima, kad taip greičiau iškels vestuves.

Suomijoje Velykos - lietuviškos Užgavėnės​. Persirengę vaikai keliaujanuo durų prie durų, prašo ne tik saldainių bet ir margučių. Suomiai taip pat degina laužus.

Italijoje per Velykas kepama saldi duona zuikio, viščiuko ar lėlės pavidalo, į vidų įkepamas kiaušinis. Iškepta duona nešama į bažnyčią pašventinti, o ryte dovanojama draugams ir giminėms.​ Šv. Velykų sekmadienį italai susirenka į Katedros aikštę, kad galėtų dalyvauti "Scoppio del Carro" (vežimo sprogimas) apeigose. Vežimas plieniniu lynu sujungiamas su Katedroje esančiu altoriumi. Lygiai vidurdienį, skambant "Alleluia", Florencijos vyskupas uždega balandžio formos deglą, kuris laidu nuskrieja iki vežimo, pripildyto gausybės fejerverkų. Tikima, kad jei deglas nenuskrieja iki vežimo arba neįžiebia fejerverkų, laukia blogi metai.

Viename Prancūzijos miestelyje kepamas milžiniško dydžio omletas iš 15 tūkstančių kiaušinių​, kuriuo užtenka pamaitinti apie 1 tūkstantį žmonių.