ATR žlugimas

ATR žlugimas

AbiejųTautų Respublika – federacinė

aristokratinė monarchija, susikūrusi
po Liublino unijos 1569 m., sudaryta

iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės.

Užsienio valstybių

kišimasis

į

ATR vidaus

politiką

XVII a. II pusėje Europoje klestint galingoms
absoliučiosioms monarchijoms, Respublikos

karaliaus valdžia silpnėjo. Valdovais bajorai rinko

savus.

1697 metais respublikos valdovu tapo Saksonijos

kunigaikštis Augustas II. Valdovas sudarė karinę

sajungą su Rusiją ir itraukė valstybę į du

dešimtmečius trukusį Šiaurės karą.

ATR virto kovos lauku, kuriame kovėsi saksai, švedai ir

rusai. Karas buvo naudingas tik caro Petro I valdomai
Rusijai. Ji įsitvirtino prie Baltijos jūros bei ėmė kištis i

Respublikos reikalus.

1717m. Rusijos apsuptas seimas patvirtino viską, ko norėjo

caras Petras I. Šis seimas vadinamas nebyliuoju, nes

pasiuntiniams neleista kalbėti – jie tik balsavo.

Uždraudus konfederacijas ir palikus galioti liberum veto

teisę, tapo nebeįmanomos valstybės reformos Seime.

Rusija faktiškai pajungė ATR ir pavertė ją savo
protektoratu. 1720m. Ji susitarė su Prūsiją saugoti
esamą ATR santvarką, o 1732m. Kartu su Austrija
nusprendė, kad ATR valdovu taps Augustas III. Tad
ATR vidaus reikalus tvarkė ne bajorai, o užsienio

valstybės.

Respublikos kaimynai – Rusija, Austrija ir Prūsija –
didino karinę galią. Svetimų valstybių kariuomenės
be jokio leidimo žygiavo per Respublikos teritoriją.
Respublika gyvavo tik todėl ,kad kaimynės kol kas

nesutarė kaip ją pasidalyti.

Bajoriškoji demokratija ir LDK

pilietiškumo samprata XVII a. Vid –

XVIIIa.

Saksų dinastijos valdymo laikotarpis – didžiausias

Respublikos nuosmukis. Seimuose nuolatos
naudota liberum veto teisė žlugdė valstybės
valdymą. Sutriko įstatymų leidyba. Karalius jau
nepajegė valdyti savarankiškai, įsigalėjo didikų

oligarchija.

Dėl valdžios nuosmukio nevykdyti teismų

nuosprendžiai. Klestėjo savivalė. Bajorų

demokratija virto anarchija.

ATR politinių ir visuomenės reformų bajorija

nenorėjo, o tai atitiko priešiškų valstybių

interesus.

 Mėginimai reformuoti ATR 18a. Antroje

pusėje

 Ketverių metų seimo reformos.

 Stanislovo Augusto Poniatovskio veikla

valstybės žlugimo išvakarėse.

 1791m. Gegužės 3-iosios Konstitucija.

 Targovicos konfederacija.

1764 m. Karaliumi išrinktas S. A. Poniatovskis ir jo

remėjai Čartoriskiai siekė panaikinti liberum
veto teisę sprendžiant ekonominius klausimus,

nustatyti, kad ateityje valdovais galės būti

renkami tik Republikos piliečiai, ketino įsteigti

Lenkijos bei LDK iždo ir karo komisijas,

padidinti kariuomenę.

Rusijos ir familijos priešų 1767m. Sudarytos
Vilniaus ir Radomo konfederacijos pastangomis

Čartoriskių reformos sužlugdytos.

1768m. Įkurta Baro konfederacija bandė

nesėkmingai ginklu kovoti su Rusijos įtaką, už
senąsias bajorų ir Katalikų bažnyčios teises.

S. A. Poniatovskio įkurta 1775 m. Nauja

vykdomosios valdžios institucija – Nuolatinė
taryba. Jos veiklos laikotarpiu modernizuota ir
padidinta kariuomenė, įvesta vienoda svorio ir

tūrio matų sistema, pertvarkyti mokesčiai.

Palankios sąlygos iš esmės pertvarkyti valstybės
santvarką susiklostė kai Rusija ir Austrija įsivėlė

į karą su Osmanų imperiją bei kilo Rusijos ir

Prūsijos prieštaravimų.

1788m. Reformatorių sušauktas seimas

posėdžiavo net ketverius metus, todėl

vadinamas Ketverių metų seimu. Svarbiausias jo
darbas – 1791m. Gegužės 3d. Varšuvoje priimta

valstybės Konstitucija.

Respublikos valdžia padalyta. Įstatymų

leidžiamoji valdžia priklausė seimui ,

vykdomoji –karaliui, įstatymų – ministrų
kabinetui , teisminė – teismams. Valstybė

tapo konstitucinę monarchija.

Konstitucija patvirtino bajorų privilegijas ir

laisves bei išplėtė miestiečių teises

dalyvauti šalies valdyme.

Panaikinti karalių rinkimai, liberum veto

teisė, bajorams burtis į konfederacijas.

Valstiečiai nebuvo atleisti nuo baudžiavos ,

jie liko beteise visuomenės dalimi.

Konstitucijoje neliko valstybės skirstymo į

Lenkijos ir LDK .

Gegužės 3-iosios konstitucija – pirmoji
rašytinė konstitucija Europoje ir antroji

pasaulyje.

Jekaterinos II remiami konstitucijos

priešininkai ir senųjų bajorų teisių gynėjai

susibūrė į Targovicos konfederaciją, o

Rusijos armija įžengė į Respubliką.

1793m. Rusija ir Prūsija pasirašė ATR
antrojo padalinimo sutartį. ATR grąžinta
senoji santvarka. Paskutinis mėginimas
reformomis modernizuoti ir sustiprinti

valstybę žlugo.

Valstybės padalijimai (1772, 1793,

1795) ir jų reikšmė

Pralaimėjus Baro konfederacijai, atrodė, kad

visas ATR žemes prisijungs Rusija. Tačiau

su tuo nenorėjo sutikti kitos galingos

kaimynės – Prūsija ir Austrija. Jos taip pat

siekė užgrobti naujų teritorijų.

Po derybų 1772m. Prūsija , Rusija ir Austrija

pasirašė sutartis dėl Respublikos

padalijimo. ATR prarado 30% teritorijos ir

35% gyventojų.

Nutarta, jog padalijimą įvykdžiusios

valstybės užtikrins Respublikos santvarkos
nekeičiamumą. Respublikos seimas, kurio

daugumą sudarė papirkti atstovai,

patvirtino padalijimo sutartį.

Ketverių metų seimo reformos ir gegužės

3-iosios Konstitucija galėjo sustiprinti
respubliką, tačiau to nenorėjo Prūsija ir
Rusija. Jas gąsdino ir tai, jog ATR, panašiai
kaip ir Prancūzijoje gali kilti revoliucija.

Jekaterinos II remiami Konstitucijos

priešininkai ir senųjų bajorų teisių gynėjai

susibūrė į Targovicos konfederaciją, o

Rusijos armija įžengė į Respubliką.
Šalies kariuomenė kelis mėnesius

didvyriškai kovojo su trigubai gausesniu

priešu.

1793 m. Rusija ir Prūsija pasirašė ATR II

padalijimo sutartį . Austrija jame

nedalyvavo , nes mėgino malšinti Didžiąją

Prancūzijos revoliuciją.

Rusijos apsuptas seimas patvirtino

padalijimą.

Nesėkmingas Tado Kostiuškos sukilimas
lėmė tolesnį Respublikos likimą. 1795 m.
Rusija , Austrija ir Prūsija pasirašė sutartį

dėl Respublikos trečiojo padalijimo .

Beveik visą LDK teritoriją užgrobė Rusijos

imperija. Tik Užnemunė atiteko Prūsijai.
Okupantams aneksavus kraštą prasidėjo
ilgiau nei šimtmetį trukęs Rusijos valdymo

Lietuvoje laikotarpis.



Inga Sildiajevaite IVc