Velykos jau margučiais atidunda

Pagonybės laikais Velykos buvo laikomos gamtos pabudimo, prisikėlimo švente, tikėta, kad su gamta prisikelia ir mirusiųjų vėlės, būtent todėl toks ir pavadinimas.

O ką simbolizuoja dabartinės Velykos?

• Simbolizuoja Kristaus prisikėlimą

• Svarbiausia bažnytinė šventė

• Nugalėta mirtis

• Nauja pradžia

Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė. Kiek laiko trukdavo pasiruošimas Velykoms?

• Nuo Užgavėnių- 7 savaites

• 3 dienas

• Po Verbų sekmadienio

• 1 dieną

Answer explanation

Šiai šventei mūsų protėviai ruošdavosi 7 savaites. Septynios savaitės griežčiausio pasninko, maldos, išmaldos dalinimo. Kai tiek išlauki tos šventės, iškenti, tada ji ir tampa tikra švente.

Tikriausiai net ir patys mažiausi pastebi, kad Velykos – kilnojama šventė, kurios data kasmet kinta, anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22, vėliausiai – balandžio 25 dieną. Kaip paskaičiuojama kintanti Velykų data?

• Kai vištos pradeda dėti kiaušinius

• Kai sugrįžta paukščiai

• Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

• Sekantis sekmadienis po verbų sekmadienio.

Paskutinis sekmadienis prieš Velykas – Verbų sekmadienis. Ką jis simbolizuoja ?

• Laikas pradėti ruoštis Velykoms

• Laikas puošti namus

• Prisiminimas Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę

• Laikas pamerkti namuose šakelių, kad jos spėtų sužaliuoti iki šv. Velykų.

Answer explanation

Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kur minios jam po kojomis klojo palmių šakas, šaukdamos: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Dėl to Europoje paskutinis sekmadienis prieš Velykas vadinamas Palmių sekmadieniu, o pas mus – verbomis.

Eidamas į bažnyčią kiekvienas turėjo neštis po verbą, nes kitaip – žmonės sakydavo, kad „velnias rankon uodegą įduos“. Buvo paprotys ligonius ir nebuvusius bažnyčioje pašventinta verba paplakti, sakant: ,,Ne aš plaku, verba plaka…“.

Iš ko buvo rišamos verbos?

• Dažniausiai rišdavo iš kadagio, karklų ir kitokių šakelių, gyvų ir džiovintų augalų.

• Nusilauždavo bet kokią šakelę.

• Vilniaus krašte verbas gamino iš džiovintų ir dažytų augalų.

Answer explanation

Verbų sekmadieniui ruošdavosi iš vakaro: iš miško parsinešdavo kadagio šakelių, iš kurio surišdavo verbą. Moterys dažnai pridėdavo išsprogusių alksnių, beržo šakelių, papuošdavo kambarinėmis arba iš popieriaus padarytomis gėlėmis. Tokią verbą vadindavo ,,bukietu“

Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena, vadintas dar „Čystuoju ketvirtadieniu". Jėzaus su mokiniais valgytoje Jeruzalėje paskutinės vakarienės metu, jis numazgoja kojas savo mokiniams.

Ką turi nuveikti per šią dieną visi krikščionys?

• Išsivalyti namus

• Sutvarkyti aplinką

• Laikytis pasniko

• Švęsti

Didysis penktadienis- susijęs su atgaila. Tai labiausiai sielvartinga krikščionių kalendoriaus diena, nes tai – Kristaus mirties ir palaidojimo diena.

Ką turėjo padaryti šią dieną?

• Galima buvo linksmintis, pramogauti.

• Ppasninkaujama- valgoma tik kartą, ir nevalgoma mėsa.

• Laikomasi rimties, susikaupimo ir atgailavimo.

• Dirbama mažiau, laikomasi tylos.

Didįjį šeštadienį šeimininkės gamina valgius Velykoms- kepdavo pyragus, virdavo kiaulės palūpį, darydavo alų ir t.t.. O ko nebuvo galima valgyti senovėje šeštadienio pietų metu?

• Patiekalų iš kruopų, sėklų, riešutų.

• Silkės, kitų žuvų patiekalus

• Bet kokios mėsos

• Pieno produktų, kiaušinių.

Answer explanation

Didįjį Šeštadienį eidavo į Bažnyčią atsinešti šventinto vandens ir velykinės ugnies, ant kurios gamindavo ir Velykų valgius.

Didysis šeštadienis – taip pat atgailos diena. Iki pietų baigiama dirbti visi sunkesni darbai. Bažnyčiose išlikęs apeiginiai veiksmas– ugnies šventinimas. Kodėl tai daroma?

• Nebuvo galima kurti ugnies, kol neparnešdavo iš bažnyčios rusenančios pinties su šventinta ugnimi.

• Šventinta ugnimi apsmilkydavo namus, tvartus, gyvulius, grūdus- nes tikėjo, kad taip apsaugos nuo gaisro ir žaibo.

• Šventinta ugnis, žmonių įsitikinimu, saugojo ir šeimos židinį, nešė namams palaimą, tikėjimo tvirtumą.

• Rungtyniavo su kitais - ar gebės parnešti neužgęsinę pintį.

Answer explanation

Seniau bažnyčios kieme sukurdavo laužą, kuriame sudegindavo atitarnavusius antkapinius kryžius ar kitus bažnytinius daiktus. Žmonės stengdavosi nuo pašventintos ugnies užsidegti pintį, kurią skubėdavo parnešti namo. Šventintos įkurtos ugnies negesindavo- stengdavosi kuo ilgiau ją išlaikyti krosnyje neužgesintą per visas šventes. Kuo ilgiau išlaikysi iš naujo nekurdamas – tuo geriau, tai atneš namams sėkmę, sveikatą.Ilgai išliko tikėjimas, kad šventos ugnies negalima skolinti tam, kurio pašventinta ugnis užgeso. Tikėta, kad paskolinus ugnį, perkūnas namus sudegins.

Kita šeštadienio vakaro bažnyčioje vykstančių mišių apeiga- šventinti vandenį. Anksčiau be šventinto vandens nė žingsnio nežengdavo. Tai kam buvo reikalingas švęstas vanduo?

• Kad švaresni būtų, geriau kvepėtų.

• Dievas namus saugotų nuo perkūno ir kitų nelaimių, kad kenkėjai nepultų augalų, kad būtų geras derlius.

• Vanduo šlakstomas: jei kas suserga žmonės ar gyvuliai, trobesiai pašlakstomi – apsauginė priemonė nuo ligų.

• Kad vandens nepritrūktų- pildavo į šulinį.

Answer explanation

Grįžus Velykų rytą iš bažnyčios šlakstė kambarius, aslą, namo kertes, Velykų stalą, prisikėlimo metu buvusius namuose — kad susiklausymas, džiaugsmas ir meilė lydėtų šeimą, kad nebūtų blogų dvasių, vaiduoklių.