Untitled Lesson

See discussions, stats, and author profiles for this publication at: https://www.researchgate.net/publication/352373643

Teorinis tyrimas: tyrimo konstrukto parametrai

Preprint · June 2021

DOI: 10.7220/2335-2205.3.

CITATIONS
0

READS
246

1 author:

Some of the authors of this publication are also working on these related projects:

Vocational Information and Vocational Counselling (In Lithuanian)View project

European Doctoral Programme for Career Guidance and Counselling (ECADOC)View project

Kestutis Pukelis

Vytautas Magnus University

40PUBLICATIONS112CITATIONS

SEE PROFILE

All content following this page was uploaded by Kestutis Pukelis on 14 June 2021.

The user has requested enhancement of the downloaded file.

1

Teorinis tyrimas: tyrimo konstrukto
parametrai

Kęstutis Pukelis ©
Švietimo vadybos ir politikos katedra,
Mokytojų rengimo institutas
Švietimo akademija,
Vytauto Didžiojo Universitetas
Jonavos g. 66, Kaunas, Lietuva, LT-44191
[e-mail]

Anotacija

Straipsnyje Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste aptariami reikalavimai

baigiamajam magistro darbui. Pristatoma teorinio tyrimo samprata, paskirtis ir tikslas. Apibrėžiamos tyrimo
objekto ir tyrimo konstrukto sampratos. Diskutuojami teorinio tyrimo konstrukto parametrai: dimensijos,
požymiai ir rodikliai, jų sampratos, tarpusavio sąsajos ir vaidmuo struktūruojant teorinio tyrimo turinį.
Aptariami reikalavimai atskirų tyrimo konstrukto parametrų klasifikavimui ir diferencijavimui – dimensijų
vertikaliai ir požymių dimensijose bei rodiklių požymiuose - horizontaliai. Apibūdinamos tyrimo konstrukto
parametrų sąsajos su tyrimo įrankiu, diskutuojami tyrimo konstrukto rodiklių formulavimo ypatumai.

Raktiniai žodžiai: teorinis tyrimas, tyrimo objektas, tyrimo konstruktas, dimensija, požymis, rodiklis.

Įvadas

Šiame straipsnyje, kalbėdami apie teorinį tyrimą, omeny pagrinde turėsime socialinių

mokslų edukologijos (liet. švietimo tyrimų) krypties baigiamojo magistro darbą. Kita vertus,
siūloma teorinio tyrimo struktūra pilnai tinka ir daktaro disertacijai, tik platesne ir
įvairiapusiškesne apimtimi.

Baigiamasis magistro darbas vainikuoja magistratūros studijas. Magistrantas jį turi

parašyti ir apginti. Skiriama akademinė ir profesinė magistrantūra. Akademinė magistrantūra
labiau fokusuojasi į magistranto kaip tyrėjo kompetentingumų plėtotę. Profesinės
magistrantūros tikslai labiau siejami su darbo rinkos ir verslo poreikiais. Apie ją Lietuvoje
plačiai diskutuojama (Merkys, 2019; Profesinė magistrantūra, 2018; Profesinė magistrantūra:
kokia ji turi būti Lietuvoje, 2018).

Šiame straipsnyje bus kalbama apie akademinę socialinių mokslų (edukologijos)

magistrantūrą, kuri Lietuvoje atsirado su Nepriklausomybės atkūrimu. Reikalavimų sistema
baigiamojo magistro darbo struktūrai yra gan nusistovėjusi ir mažai kinta. Paprastai darbo
struktūra susideda iš įvado, logiškai tarpusavyje susijusių teorinio ir empirinio tyrimų, išvadų
bei rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Tačiau reikalavimai baigiamojo magistro
darbo kokybei sparčiai kyla. Tai susiję su greita mokslo ir technikos pažanga. Ypač stiprų
impulsą baigiamojo magistro darbo kokybei gerinti suteikė Mokymosi visą gyvenimą
Europos kvalifikacijų sąranga (2009)1, kurią sudaro 8 kokybės lygiai.

Lietuva 2012 m. prisijungė prie Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos

(EKS) ir įsipareigojo laikytis joje nustatytų kokybės reikalavimų visiems mokymo ir studijų
lygiams vidurinėse ir profesinėse mokyklose, kolegijos bei universitetuose. Aukštojo mokslo
lygiams EKS priskiriamas šeštas (bakalauro), septintas – (magistrantūros) ir aukščiausias

1 Angl. European Qualification Framework for Lifelong Learning (EQF), 2008.

2

aštuntas - doktorantūros studijų lygiai. EKS kokybės reikalavimų laikymasis yra būtina
kvalifikacijų ir kvalifikacinių laipsnių pripažinimo sąlyga tarp Europos Sąjungos (ES) šalių
viduje ir tarp ES bei trečiųjų šalių, su kuriomis pasirašytos atitinkamos sutartys (pvz., su
Naująja Zelandija, Didžiąja Britanija ir kt.).

Šio straipsnio mokslinei kalbai suprasti svarbu atskirti mokymąsi nuo studijavimo. Tiek

mokymasis, tiek studijavimas susiję su naujos asmens patirties įsisavinimu. Tačiau
studijavimas yra mokymasis atliekant („per“) savarankiškus mokslinius tyrimus. Tai esminis
skirtumas tarp mokymosi (angl. learning2) ir studijavimo (studying). Mokykloje jei ir
taikomas tyrimas kaip mokymosi metodas, tai jam nekeliami mokslinio tyrimo pagrįstumo ir
patikimumo (validity ir reliability kiekybiniams ir credibility bei truthfullnes – kokybiniams
tyrimams) reikalavimai.

Deja, bet anglosaksiškoje švietimo kultūroje terminas learning naudojamas tiek

mokymuisi vidurinėje ar profesinėje mokykloje, tiek studijavimui universitete nusakyti. Tai
įneša nemažai painiavos verčiant šį terminą iš anglų į lietuvių mokslinę kalbą ir atgal, nors
anglų mokslinėje kalboje nevengiama naudoti termino studies (studijos). Tas pats pasakytina
ir apie mokymą (teaching), kuris naudojamas tiek mokymui mokykloje, tiek dėstymui
universitete nusakyti. Tai anglų mokslinės švietimo kalbos darninimo ir sisteminimo
trūkumai.

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime: a) EKS kokybės reikalavimus magistrantūros

studijoms; b) teorinio tyrimo paskirtį ir tikslą, tyrimo objekto ir tyrimo konstrukto sampratas;
c) tyrimo konstrukto parametrus bei jų reikšmę baigiamojo magistro darbo kokybei.

Tyrimo tikslams pasiekti buvo naudojami kokybinio tyrimo metodai: reiškinius

nusakančių sąvokų turinio ir prasmių analizės bei formaliosios logikos ir loginės analizės
metodai.

1.Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga

Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) yra didžiulis keturis metus

trukęs (pradėtas kurti 2004 m.) iškiliausių Europos ir Pasaulio edukologijos mokslininkų
kruopštaus darbo rezultatas. Tai skirtingų ES šalių su skirtingomis kultūromis, interesais,
poreikiais ir t.t. ne tik mokslinio sutarimo, bet ir politinio derinimo rezultatas. Europos
Parlamentas ir Europos Taryba 2008 m. balandžio 23 d. Europos Komisijos siūlymu bendru
sutarimu Strasbūre priėmė rekomendaciją 2008/C111/01/EB Europos Sąjungos šalims –
mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangą.

Tai universalus dokumentas, leidžiantis tarp ES ir trečių šalių (kurios valstybiniu lygiu

įteisino EKS) pripažinti suteiktas kvalifikacijas ir kvalifikacinius laipsnius, palyginti įvairių
lygių aukštojo mokslo studijų programų kokybę. Skirtingos ES ir trečiosios šalys turi įvairių
lygių mokymosi visą gyvenimą nacionalines kvalifikacijų sąrangas (NKS). Pavyzdžiui,
Škotija turi 12 NKS lygių, Airija – 10, trečioji šalis Naujoji Zelandija – 10, Lietuva - 8 ir t.t.
EKS yra ES mokymo ir studijų kokybės etalonas, kuris leidžia palyginti šalių nacionalinių
studijų programų kokybę, pripažinti įgytas kvalifikacijas. Tam naudojamas universalus EKS

2 Toliau tekste visi ne lietuviški žodžiai italic šriftu yra angliški terminai, jeigu nenurodyta kitaip.

3

studijų kokybės parametras – studijų rezultatas3. Studijų rezultatai prilyginami Bolonijos
proceso kodui (Bartosch, 2008).

Studijų rezultatą reikia skirti nuo studijavimo rezultato4. Studijų rezultatas yra minimalus

studijų programos reikalavimas, kurį studentas turi pasiekti, kad tenkintų nustatytus studijų
programos standartus. Kitaip tariant, studijų rezultatas yra minimalusstandartinis
studijavimo rezultatas, kurį turi pasiekti studijų programos dalyvis. Studijavimo rezultatas tuo
tarpu yra subjektyvus studento studijavimo pasiekimas (learning achievement), kuris gali būti
aukštesnis arba žemesnis už minimalius programos studijų rezultatus. Studijų rezultato kaip
studijų kokybės parametro naudojimas EKS struktūroje leidžia atlikti tarptautines studijų
programų akreditacijas, jas palyginti tarpusavyje, nustatyti, kaip skirtingų ES šalių atskiros
studijų srities ar krypties studijų programos atitinka EKS reikalavimus ir priimti sprendimus
dėl tarpusavio kvalifikacijų pripažinimo.

ES šalių atskirų studijų sričių ir studijų krypčių mokslininkai buriasi į asociacijas, arba

esamos tarptautinės mokslo ir/ar studijų srities asociacijos rengia savo studijų srities ar
krypties EKS. Tai irgi sudėtingas procesas, kuris turi universalius EKS studijų rezultatus
konvertuoti į konkrečius studijų srities ar krypties studijų rezultatus. Pavyzdžiui, 48 ES ir su
ja asocijuotų šalių universitetai, rengiantys karjeros konsultantus, susijungė į projektinę grupę
NICE (Network for Innovation in Career Guidance & Counselling in Europe) ir parengė
Europos kompetentingumų standartą karjeros specialistų akademiniam rengimui5 (2016).

Studijų rezultatai EKS dokumente (EQF, 2008)6 nusakomi trimis deskriptoriais

(descriptors): žiniomis (knowledge), mokėjimais (skill) ir kompetentingumais (competence).
Deskriptoriai pateikti akumuliuojančio sudėtingumo tvarka iš kairės į dešinę: žinios yra lyg
„nedalomas atomas“, mokėjimai įima į save žinias veiksmo ar jo komponento atlikimui, o
kompetentingumas – žinias ir mokėjimus veiklos daliai atlikti. Mokslininkai Kennedy,
Hyland ir Ryan (2009) kompetentingu asmeniu (competent person) laiko tokį žmogų, kuris
„turi reikalingas žinias, mokėjimus ir požiūrius (p. 11)“. Požiūriai (attitudes) yra vertybių
(values) išdava: kokios vertybės – tokie ir požiūriai.

Vertybės ir požiūriai iš esmės yra individualios gyvenimo patirties išdavoje

hierarchizuotos svarbos skalėje asmens žinios. Vadinasi, kompetentingumą iš esmės sudaro
keturi komponentai: žinios, mokėjimai, vertybės ir požiūriai. Jie susieti vienas su kitu
tampriais abipusiais ryšiais. Tokia kompetentingumo struktūra koreliuoja su EQF (2008)
kompetentingumo apibrėžimu: „EKS kontekste kompetentingumas yra apibūdinamas
savarankiškumo ir atsakingumo terminais“ (p. 11). Atlikimo (performance) savarankiškumą
(autonomy) lemia žinios ir mokėjimai, o atsakingumą (responsibility) – vertybės ir požiūriai.
Būtina pabrėžti, kad atsakingumo komponentas yra svarbesnis už savarankiškumą. Vertybės
ir požiūriai yra motyvacijos veikti tam tikru būdu ir galia ašis. Vertybės ir požiūriai lemia,
kokias žinias ir mokėjimus asmuo laikys svarbiais, reikšmingais, vertais jo/jos pastangų.
Žinios ir mokėjimai įgyjami lavinimo/si būdu (lavinimas/is yra mokymo/si kiekybinė pusė), o

3 Angl. Study outcome. Plačiau skaitykite Pukelis ir Smetona, 2011; Pukelis, 2011.
4 Angl. Learning outcome.
5 European Competence Standards for the Academic Training of Career Practitioners, 2016.
6 Lietuviškame EKS (2009) variante terminas skill į lietuvių mokslinę švietimo kalbą neteisingai išverstas kaip
gebėjimas (turi būti mokėjimas) ir competence kaip kompetencija (turi būti kompetentingumas). Pvz., gebėjimą
verčiant iš lietuvių kalbos į anglų jau reiktų versti kaip ability, tuo tarpu originaliame EKS (EQF, 2008) leidime
anglų kalba naudojamas deskriptorius skill, bet ne ability. Dėl competence vertimo plačiau skaitykite Pukelis,
2009; Pukelis ir Smetona, 2012; Pukelis ir Smetona, 2014; Pukelis, 2021 (spaudoje).

4

vertybės ir požiūriai – auklėjimo/si būdu (auklėjimas/is yra mokymo/si kokybinė pusė).
Vertybių ir požiūrių ugdymas yra žymiai svarbesnis už žinių ir mokėjimų įgijimą siekiant
pilnutinio (Šalkauskis, 1992) asmenybės ugdymo rezultato.

Kodėl EKS (2008) tarp kompetentingumo deskriptorių nėra vertybių ir požiūrių? Viena iš

galimų atsakymo versijų – EKS taptų per daug sudėtinga sistema. EKS kompetentingumo
lygmens deskriptorius yra išskaidytas tik į du kitus jį sudarančius deskriptorius: žinias ir
mokėjimus. Jei įvestume dar ir vertybių bei požiūrių deskriptorius, EKS sistema taptų labai
sudėtinga, be to, vertybiniu požiūriu konfliktiška, nes suderinti vertybinius požiūrius net
atskiroje šeimoje, nekalbant apie šalį, juo labiau šalis, yra sudėtinga. Kita vertus, bet kokios
žinios visada savyje turi tam tikrą vertybinį potencialą, o mokėjimų įsisavinimas ir jų
praktinis taikymas taip pat įtakoja požiūrį į atskirus reiškinius, supratimą apie tai, kas
vertinga ir svarbu.

EKS sistemoje studijų rezultatai apibrėžiami kompetentingumais, kurie yra detalizuoti tik

žinių ir mokėjimų (asavarankiškumo) lygiu. Studijų programose studijų rezultatai dažniausiai
apibrėžiami tik kompetentingumų lygmeniu, jų nedetalizuojant iki žinių, mokėjimų, vertybių
ir požiūrių lygmens. Detalizavimas yra tai, kas skiria studijų rezultatus nuo
kompetentingumų.

Kompetentingumų formulavimui keliami specifiniai reikalavimai (plačiau - Bloom, 1956;

Bloom, Engelhart, Furst, Hill, Krathwohl, 1956; Bloom, Masia, Krathwohl,1964; Moon,
2002; Adam, 2007; Kenedy, 2007; Pukelis, 2011; Savickienė, 2010, 2011 ir kt.). Paprastai jie
apima vieną, dvi ar visas tris veiklos taksonomijos sritis (kognityvinę, vertybinę ir
psichomotorinę; Bloom ir kiti, 1956; Bloom ir kiti, 1964). Kompetentingumo formulavimas
turi būti sudarytas iš trijų dalių (Moon, 2002): „aktyvaus neinterpretuojamo veiksmažodžio,
<...> žodžių, kurie nurodo, su kuo arba ką besimokantysis turi padaryti <...> ir žodžių, kurie
nurodo atlikimo pobūdį (kontekstą ar reikalavimo sąlygą)“ (p. 64).

EQF (2008) magistro lygmens kompetentingumai detalizuoti žinių ir mokėjimų lygiu.

Magistro kvalifikacinį laipsnį turinčio asmens žinios (EQF, 2008) turi būti „labai
specializuotos žinios, kurių dalis yra naujausios profesinės veiklos arba studijų srities žinios,
kuriomis grindžiamas originalus mąstymas ir/arba moksliniai tyrimai; kritiškas studijų srities
ir jos sandūros su kitų studijų sričių žiniomis problemų supratimas“ (p. 12).

Magistro lygmens mokėjimai EQF (2008) apibrėžiami kaip “specializuoti problemų

sprendimo mokėjimai, reikalingi moksliniams tyrimams atlikti ir/arba naujovėms diegti
siekiant plėtoti naujas žinias ir procedūras bei integruoti žinias iš kitų sričių“ (p. 13).
Kompetentingumas (EQF, 2008) apibrėžiamas kaip mokėjimas „valdyti ir keisti darbo ar
studijų aplinką, kuri yra sudėtinga, nenuspėjama ir reikalauja naujų strateginių sprendimų;
imtis atsakomybės už naujų profesinių žinių ir praktinės patirties kūrimą ir/arba už
komandinės veiklos strategijos peržiūrą“ (p. 13).

Matome, kad magistro kvalifikacijos laipsnio lygmens asmuo turi disponuoti labai

specializuotomis savo srities žiniomis, kurių dalis - naujausios tos srities mokslo žinios;
mokėti jas kritiškai vertinti ir derinti su giminingų sričių žiniomis, taikyti savo profesinės
veiklos ar mokslinių tyrimų srityse, naudoti problemų sprendimų mokėjimus, valdyti ir keisti
sudėtingas ir nenuspėjamas darbo ar studijų aplinkas ir t.t.

5

EQF (2008) aprašyti reikalavimai magistro kvalifikaciniam laipsniui nėra uždari ir

baigtiniai. Jie yra atviri nuolatinei mokslinei pažangai ir reikalauja, kad studijų programų
rezultatai būtų nuolatos atnaujinami, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus
atitinkamoje studijų srityje. Šiuo požiūriu EQF (2008) užtikrina permanentinę studijų kokybę,
reikalauja iš studijų programų rengėjų ir juose dirbančių dėstytojų bei besimokančių studentų
nuolat mokytis ir tobulėti, eiti koja kojon su moksline pažanga.

2.Teorinis tyrimas: paskirtis ir tikslas

Autorius sukaupta patirtis leidžia teigti, kad nemažai daliai ne tik magistrantų, bet ir

doktorantų būna neaiški disertacijos (magistro tezių) teorinio tyrimo (desk research) paskirtis
ir tikslas. Pasitaiko baigiamųjų magistro darbų, kurių teorinis tyrimas turi daugiau referato,
nei tyrimo elementų, diskutuojamam turiniui trūksta struktūros, atskiros teorinio tyrimo dalys
prasilenkia ar net neatspindi tyrimo problemos poreikių.

Teorija (theory) yra „formalus idėjų rinkinys, kuris bando paaiškinti kodėl kažkas

atsitinka ar egzistuoja“ (Oxford Advanced Learners Dictionary, 2005). Galimos ir kitos
teorijų sampratos, bet jos mūsų straipsnio tikslui mažiau aktualios. Tyrimas (research) yra
„sisteminis reiškinių, šaltinių, kitų išteklių tyrinėjimas ir studijavimas, siekiant nustatyti
faktus ir pagrįsti naujas išvadas“ (Merriam-Webster Dictionary). Žodis „sisteminis“ rodo, kad
tyrimas, tame tarpe ir teorinis, turi turėti struktūrą. Paprastai toną struktūravimui užduoda
teorinio tyrimo uždaviniai. Bet tai labiau nurodo į teorinio tyrimo ataskaitos struktūrą, negu į
pačio teorinio tyrimo turinio struktūrą: kokius faktus ir išvadas turėtų nustatyti pats teorinis
tyrimas kiekviename teorinio tyrimo ataskaitos skyriuje? Kokius duomenis, apie ką turi
surinkti magistrantas ar doktorantas teorinio tyrimo metu ir į kokias naujas išvadas turėtų
„atvesti“ teorinio tyrimo ataskaita, sudaryta pagal teorinio tyrimo uždavinius? Juk teorinio
tyrimo metu irgi būtina surinkti duomenis, ir ne bet kokius, bet pagrįstus duomenis, nes tai
mokslinio tyrimo dalis. Teoriniame tyrime irgi reikalingas indukcija ir dedukcija grindžiamas
loginis mąstymas, kuris atvestų į naujas pagrįstas išvadas. Išvadas apie ką?

Kiekvienas mokslinis tyrimas turi savo tyrimo objektą (research object). Baigiamasis

magistro darbas pagal EQF (2008) studijų rezultatų aprašą turi parodyti, kad magistrantas
operuoja naujausiomis studijų srities žiniomis, moka jas kritiškai vertinti ir panaudoti tyrimo
problemų sprendimui kintančios ir nenuspėjamos aplinkos situacijoje. Teorinio tyrimo atveju
tyrėjas turi pademonstruoti, kad savo pasirinktoje tyrimo srityje jis/ji disponuoja
naujausiomis mokslinėmis žiniomis apie tyrimo objektą.

Teorinio tyrimo rezultatai turi patvirtinti, kad magistrantas „mato“ tyrimo objektą. Žodis

„mato“ yra kabutėse todėl, kad švietimo reiškiniai yra nepaprastai aukšto abstraktumo ir
sudėtingumo psichiniai reiškiniai. Tai, ką pademonstruoja teorinio tyrimo išdavoje
magistrantas/doktorantas (kokio pagrįstumo duomenis jis/ji surenka apie tyrimo objektą)
rodo, kokia dalimi tyrėjo sąmonėje „matomas“ tyrimo objektas atspindi naujausius mokslo
pasiekimus. Tai, ką teorinio tyrimo išdavoje pademonstruoja tyrėjas (subjektyvų savo tyrimo
objekto matymą), vadinama tyrimo konstruktu (research construct). Skirtumas tarp tyrimo
objekto ir tyrimo konstrukto parodo skirtumą tarp to, ką objektyviai yra pasiekęs mokslas
duotoje tyrimų srityje ir ką subjektyviai demonstruoja magistrantas savo teorinio tyrimo
išdavoje.

6

Tyrimo konstruktas yra tyrimo objektas tyrėjo sąmonėje, t.y. tai, kokį tyrimo objekto

matymą savo sąmonėje susikonstruoja tyrėjas teorinio tyrimo išdavoje. Kitaip tariant tyrimo
konstruktas parodo tyrėjo teorinį kompetentingumą pasirinktoje tyrimo temoje. Tyrimo
konstrukto kokybė pagrindžia empirinio tyrimo kokybę, nes tyrimo įrankis (research tool),
kurio pagalba bus renkami empiriniai tyrimo duomenys, konstruojamas pagal tyrėjo tyrimo
konstruktą. Kiek pagrįstas tyrimo konstruktas, tiek pagrįsti bus empiriniai tyrimo duomenys,
tiek pagrįstos bus tyrimo išvados (nes duomenų interpretavimui irgi reikalinga teorija –
formalus idėjų rinkinys, kuriuo tyrėjas bandys paaiškinti kodėl kažkas atsitinka ar egzistuoja).

Tyrimo konstrukto kokybė yra svarbi viso tyrimo kokybės prielaida. Prielaida, nes net

teorinio tyrimo išvadoje parengus kokybišką tyrimo konstruktą, tyrėjas gali padaryti klaidas
empirinio tyrimo metu. Tačiau jei tyrimo konstruktas prastas – empirinis tyrimas akivaizdžiai
bus blogas. Kitaip tariant teorinis tyrimas yra būtina, bet nepakankama gero empirinio tyrimo
sąlyga. Kita vertus, kiekviename realiame tyrime visų švietimo reiškinio (tyrimo objekto)
raiškos aspektų išmatuoti neįmanoma. Todėl tyrėjas visada apsiriboja viena ar kita švietimo
reiškinio (tyrimo objekto) dalimi ar dalimis. Tai kita, objektyvi priežastis, dėl ko tyrimo
konstruktas skiriasi nuo tyrimo objekto. Tyrimo apribojimus, kuriuos nustato savo tyrimui
pats tyrėjas, įtakoja laiko, materialinių, finansinių ir kiti išteklių galimybės. Tyrimo
apribojimus reikia skirti nuo tyrimo suvaržymų.

Tarptautinės akreditacijos procedūrose yra labai paplitęs studijų kokybės tyrimo metodas,

kai studijų programos komiteto paprašoma pristatyti, pvz., penkis geriausiai ir penkis
prasčiausiai įvertintus magistrantų baigiamuosius darbus. Tarptautinėje akreditacinėje
komisijoje visada būna vertinamos studijų krypties ekspertas. Remiantis EQF 7 lygio
(magistrantūros) žinių deskriptoriumi ekspertas gali labai greitai įvertinti (pvz.,
peržvelgdamas tik literatūros sąrašą) ne tik magistranto teorinės tyrimo dalies kokybę, bet ir
iš to, kaip buvo įvertintas pats darbas, gauti dalį informacijos apie studijų programos
dėstytojų kompetentingumą.

Edukologijoje dažniausiai siekiama pamatuoti kokį nors švietimo reiškinį, pvz., „11-12

klasių moksleivių emocinės inteligencijos raiška X mokykloje“. Kitais atvejais tyrimo
objektas gali būti koreliacija (pvz., „Baigiamųjų klasių gimnazistų meilės sampratos ir
santykių su tėvais vertinimo sąsajos“) tarp nepriklauso kintamojo „santykiai su tėvais“ ir
priklausomo kintamojo „meilės samprata“ ir pan.

Visais švietimo tyrimų atvejais atliekamas tiriamo reiškinio (tyrimo objekto) matavimas

(measurement). Reiškiniai būna trijų tipų: fiziniai, daugiau mažiau pastovūs (pvz., medis,
namas, automobilis), psichofiziniai (pvz., įvairios teikiamos aptarnavimo paslaugos) ir
psichiniai (laimė, meilė, interesai, poreikiai ir t.t.). Visi šių reiškinių tipai atspindi skirtingą jų
abstraktumo laipsnį. Konkrečiausias yra fizinis reiškinys. Jį įsivaizduoti yra lengviau, nes tam
padeda išoriniai (penkios juslės - rega, klausa ir t.t., external senses) bei vidiniai jutimo
organai (jauslės - pusiausvyra, koordinacija, orientacija, laiko pojūtis ir t.t., internal senses).
Atitinkamai, matomo fizinio reiškinio įsivaizdavimas (nusakymas) ir todėl matavimas
santykinai yra lengvesnis.

Psichofiziniai reiškiniai (įvairaus pobūdžio aptarnavimo paslaugos), gali būti lengviau

stebimi, nusakomi (įsivaizduojami) ir matuojami (pvz., automobilio remontas), ir sunkiau
stebimi, nusakomi (įsivaizduojami) bei matuojami (pvz., konsultacinės paslaugos). Paslauga
yra momentinė. Ją atlikus paslaugos nebelieka (galima ją nebent tik įrašyti), skirtingai nuo
fizinio reiškinio, kuris išlieka daugiau mažiau pastovus tam tikrą laiką.

7

Patys sudėtingiausi - psichiniai reiškiniai. Pirmiausia jie nėra matomi, nes vyksta žmogaus

sąmonėje. Antra – subjektyvūs (pvz., skirtingo amžiaus, išsimokslinimo, prigimties žmonių
samprata, kas yra gražu, skanu, priimtina ir t.t., skirsis). Pasirinkus tyrimo objektu, pvz.,
moksleivių emocinės inteligencijos raišką, tyrėjui būtina nusakyti (pagrįsti) emocinės
inteligencijos kaip reiškinio raišką nusakančius parametrus. Kitaip jo negalėsime pamatuoti.
Pasirinkus tyrimo objektu sąsajas tarp gimnazistų santykių su tėvais ir jų meilės sampratos,
reikia nusakyti (pagrįsti) dviejų reiškinių parametrus: gimnazistų santykius su tėvais ir meilę.
Neaprašius šių reiškinių (nepagrindus juos nusakančius parametrus), negalėsime jų
pamatuoti. Jų nepamatavę, mes negalėsime apskaičiuoti koreliacijos ryšio stiprumo tarp tų
reiškinių.

Teorinio tyrimo tikslas yra surinkti tyrimo objektą nusakančius parametrus. EQF (2008)

ne šiaip sau kelia klausimą dėl naujausių žinių savo tyrimo srityje. Kuo magistranto
demonstruojamos žinios savo tyrimo srityje naujesnės, tuo tikėtina objektyviau bus aprašytas
tyrimo objektas ir tuo tyrimo konstrukto kokybė bus aukštesnė. Tyrimo objekto teorinio
nusakymo pagrįstumas yra etalono sinonimas. Pvz., kokia turi būti 11-12 klasių moksleivių
emocinės inteligencijos raiška, kad ją laikyti ugdomuoju požiūriu „gera“? O kada jau
taisytina? Kas pagrindžia tokį arba kitokį sprendimą dėl emocinės inteligencijos raiškos
kokybės? Arba kokie gimnazistų santykiai su tėvais yra geri, o kokie – ne? Kokia meilės
samprata yra gera, kokia – ne? Tyrimo konstrukto parametrai pagrindžia kokius tyrimo
duomenis tyrėjui svarbu surinkti empirinio tyrimo metu, kad pagrįstai atsakyti į tyrimo
problemos klausimą (ar patikrinti hipotezę).

Akivaizdu, kad švietimo tyrimuose tai, kokius duomenis svarbu surinkti teorinio tyrimo

metu priklausys ir nuo vertybinių požiūrių (pasaulėžiūrų), kuriais remdamasis tyrėjas/a
organizuos savo tyrimą. Tie, kas vadovausis krikščioniškos antropologijos filosofija meilės
(santykių su tėvais) apibrėžimą pateiks vienaip, kas liberalia filosofija – kitaip. Todėl
aprašydamas savo tyrimo metodologiją tyrėjas turi anotuoti, kokiais principais (liet.
pagrindas, pamatas) remdamasis jis organizavo švietimo reiškinio tyrimą, o tyrimo
metodikoje – kokiais būdais ir kodėl tokius tyrimo duomenis rinko.

Visi studijų programos dalykai turi tarnauti tam, kad padėtų magistrantui parengti

kokybišką baigiamąjį magistro darbą. Tačiau visose edukologijos magistrantūros studijų
programose du studijų dalykai yra kertiniai: filosofinės studijos (dažniausi pavadinimai –
švietimo arba ugdymo filosofija) bei tyrimų metodologija ir metodika. Tyrimų metodologijos
ir metodikos dalyko svarba visiems studijų programos dalyviams dažniausiai yra akivaizdi ir
nekelia klausimo. Sudėtingesnė situacija stebima dėl filosofinių studijų svarbos švietimo
tyrimo kokybei. Bet kas yra filosofija (graik. meilė išminčiai)? Atsakymas labai paprastas:
filosofija yra klausimas (Girnius, 1946). Išmintis yra mokėjimas (skill) paklausti to, ko reikia
ir tada, kai tam padaryti yra tinkamiausias momentas. Kas yra tyrimas? Tyrimas irgi yra
klausimas. Klausimas yra tai, kas jungia filosofines studijas ir tyrimą. Dėmesys skiriamas
filosofinėms studijoms tiek vidurinėje mokykloje, tiek aukštajame moksle šiandien yra aiškiai
nepakankamas ir tai ženkli kliūtis, gerinant visų mokslų tyrimų kokybę.

Filosofija tyrinėja būties apraiškas ir jų pažinimo dėsnius. Mes galime tirti tik tai, kas

mums reiškiasi. Būtis (pvz., intelektas) mums tiesiogiai nesireiškia. Ji mums reiškiasi per
savo apraiškas – reiškinius (phenomena): mūsų sprendimus, pasiekimus, klaidas ir nesėkmes,
t.y. per mūsų inteligenciją (protingumą). Filosofija tyrinėja aukščiausio abstraktumo būties
reiškinius iš įvairių jų pusių: iš „šono“, iš „apačios“ iš „viršaus“, „30 laipsniu kampu“ ir t.t.

8

Tie „šonai“, ‚apačios“ ir t.t. yra įvairiausių krypčių, srovių ir mokyklų filosofijos. Jos moko
mus suprasti save ir mus supantį pasaulį, kuriame gyvename, kaip tam tikrą įvairovę
vienovėje. Filosofijų kalba yra labai sudėtinga, įmantri, abstrakti, dėl ko sunkiai susikuria
vaizdiniai – mąstymo ir supratimo pagrindas. Juk populiaraus žurnalo straipsniai skaitosi
lengvai, grožinės knygos tekstas suvokiamas ir įsimenamas nejaučiant pastangų su
smulkiausiomis detalėmis didžiausiomis apimtimis, nes lengvai kuriasi vaizdiniai, kurie
lengvai jungiasi į prasmę sukuriančias vaizdinių sekas. Netreniruotam filosofinėmis
studijomis asmeniui jau ties pirmuoju filosofinio teksto sakiniu vaizdinių „gamyba“ pradeda
„strigti“ arba reikia išskirtinių pastangų, kad susikurti vaizdinius ir juos sudėlioti tokia tvarka,
kad blykstelėtų garsusis „Aha!” (Irvine, 2015).

Teorinis tyrimas yra specifinių mokslinių tekstų skaitymas. Tai specifinės „filosofijos“, su

savo specialia moksline kalba. Šiais sparčiais mokslo ir technologijų pažangos laikais dažnai
dar tuos tekstus reikia skaityti svetima kalba, kad suspėtum su EQF (2008) reikalavimais
magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Tad šiandien specifinius mokslinius tekstus reikia
suprasti ne tik gimtąja, bet ir svetima kalba, kuri šiandien kaip lingua franca tampa anglų
kalba. Vadinasi, reikia gerai žinoti svetimos kalbos mokslinę terminologiją, terminų turinį, jį
adekvačiai suprasti, perkelti į gimtosios kalbos turinį ir terminiją. Kitaip tariant teorinio
tyrimo metu turi dirbti visas tyrėjo „galvos fabrikas“. Filosofinės studijos yra gera mankšta
ruošiantis tokio pobūdžio iššūkiams. Dar geriau, jei filosofinės studijos vyksta anglų kalba.
Kalbėti gerai angliškai, aptarnaujant viešbučio svečią, ir kalbėti gerai angliškai, diskutuojant
filosofinius klausimus – iš principo du skirtingi dalykai.

Teorinio tyrimo paskirtis – kokybiškai pasirengti empiriniam tyrimui. Teorinio tyrimo

tikslas – surinkti moksliškai pagrįstus duomenis apie tyrimo objektą, t.y. pagrįsti tyrimo
konstrukto parametrus.

3.Tyrimo konstrukto parametrai

Tyrimo konstruktas yra tyrėjo sąmonėje susikurtas tyrimo objekto vaizdinys. Vaizdinys

yra mąstymo „atomas“ (Herbart & Education, 1994). Jei žodžiai ar terminai skaitytojui
nesukelia vaizdinių, klausomas ar skaitomas tekstas jam greitai pasidaro neįdomus („sąmonės
ekrane“ raibuliuoja informacinis sniegas ir girdisi monotoniškai įkyrus garsas „pišššššš“).
Kita vertus, vaizdinių sukūrimas sąmonėje skaitant tekstą dar negarantuoja supratimo.
Vaizdiniai turi būti sujungti į atitinkamą loginę tvarką, kad skaitytojas ištartų labai svarbų
žodį: „Aha!”. Priešingu atveju klausytojas ar skaitytojas savo sąmonės „ekrane“ matys
chaotiškus vaizdinius ir girdės kakofoniškus garsus. Akivaizdu, klausytojas ar skaitytojas turi
būti pasirengęs atitinkamiems tekstams suprasti. Kita vertus, teksto sakytojas ar rašytojas turi
pažinti klausytojo ar skaitytojo pasirengimą suvokti specifinį tekstą. Vadinasi, labai svarbu
priėmimo į magistrantūros (ar kitas) studijas tvarkos reikalavimai.

Pabandykime įsivaizduoti, kad mūsų tyrimo objektas yra knygos fizinis dydis. Kokie

parametrai galėtų nusakyti tokį tyrimo objektą? Sakykime, kad pirmasis knygos kaip tyrimo
objekto parametras būtų jos plotis. Koks knygos požymis (criterion) nusako jos plotį?
Atsakymas - ilgis. Kuo knygos plotis ilgesnis, tuo knyga platesnė, ir atvirkščiai. Tačiau pats
ilgis gali būti trumpas (siauras), vidutinis (normalus), labai ilgas ir t.t. Kitaip tariant, ilgio
požymis gali būti interpretuojamas. Kas nurodo ilgį? Ilgio skalė, išreikšta tam tikrais ilgio

9

matais (measure/standard): ar centimetrais, ar metrais, ar kilometrais, myliomis, šviesmečiais
ir t.t. Ilgio skalė, nusakyta tam tikru ilgio matu, vadinama rodikliu (indicator).

Akivaizdu, kad kalbėdami apie knygos plotį kaip mato vienetą mes rinksimės centimetrų

(o ne kilometrų) skalę. Vadinasi, centimetrai yra tai, kas teorinio tyrimo kontekste yra
neinterpretuojama. Rodiklis yra neinterpretuojamas, nediskutuojamas, vienareikšmis
matmuo, tyrimo faktas. Teoriniame tyrime toks vienareikšmis matmuo (rodiklis) būtų
pasirinkta matavimo skalė - centimetrai (ne kilometrai). Empiriniame tyrime toks
neinterpretuojamas knygos pločio matmuo (rodiklis) būtų išmatuotas knygos plotis, pvz., - 15
centimetrų. Rodiklis vienareikšmiškai nurodo, kad knygos plotis yra ne 14 ir ne 16
centimetrų, bet būtent 15 centimetrų.

Toks tyrimo fakto (15 centimetrų) pagrįstumas gali būti diskutuojamas tik empirinio

tyrimo kontekste, jei pati matavimo procedūra buvo atlikta klaidingai. Teorinio tyrimo
kontekste knygos dydžio tyrimo konstrukto parametras plotis yra nustatomas naudojant ilgio
požymį išreikštą centimetrų skalės rodikliais ir yra nediskutuotinas, neinterpretuojamas ir
vienareikšmis (centimetrai). Tuo tarpu požymio atveju ilgis yra diskutuotinas parametras, nes
jis gali būti matuojamas ir centimetrais, ir metrais bei pan. Rodiklio nustatymas teorinio
tyrimo išdavoje rodo kitą akivaizdų ir svarbu dalyką - norint empiriniame tyrime pamatuoti
knygos plotį tyrėjuireikės turėti matavimo priemonę – centimetrą, arba jį susikurti. Vadinasi,
teorinio tyrimo paskirtis yra ir numatyti, kokį tyrimo instrumentą reikės turėti (ar susikurti)
tyrėjui, kad galėtų pamatuoti tiriamą reiškinį.

Knygos fizinį dydį nusako ne tik knygos plotis, bet ir storis, aukštis, tūris, svoris ir t.t. Tai

knygos dimensijos7. Aukščiui, tūriui, storiui (dimensijoms) pamatuoti reikės naudoti tą patį
požymį (ilgį) ir tą patį ilgio skalės rodiklį (centimetrus). Pvz., tūrio diemnsijai pamatuoti
reikės trijų požymių: ilgio, pločio ir storio. Vadinasi, atskira knygos dimensija (mūsų atveju –
tūris) gali būti nusakoma keliais požymiais. Tačiau norint pamatuoti kitą knygos dimensiją –
svorį, reikės jau taikyti ne ilgio, bet sunkumo požymio skalę (lengvas- sunkus) ir tos skalės
rodiklius (gramai, kilogramai, tonos ir t.t.).

Sudėtingesnė situacija tiriant psichinius reiškinius, pvz., emocinės inteligencijos raišką

(tyrimo objektas). Tyrimo objekto dimensijos (tyrimo objekto aspektai, dalys) čia galėtų būti
mokėjimas: a) atpažinti emocijas; b) suprasti emocijas; c) valdyti emocijas ir d) vertinti
emocijas. Emocijų atpažinimo dimensiją galėtų nusakyti tokie požymiai: a) emocinė būklė
(teigiama – neigiama); b) emocijos tipas; c) emocinę būklę nusakantys veiksniai (kūno kalba)
ir pan. Emocijų tipai gali būti įvairūs. Tačiau emocijų tipus identifikuojantys rodikliai turi
būti neinterpretuojami. Čia tyrėjui reiktų pasitelkti psichologijos mokslininkų darbus su
žmonių kūno ir veido fotografijomis, kuriose atspindimas vienas ar kitas emocijos tipas.
Žinant, kokį emocijų tipą atstovauja kiekviena žmogaus kūno ir/ar veido fotografija, galima
paprašyti moksleivių įvertinti asmens emocijos tipą, pavaizduotą fotografijoje. Emocijų tipai,
pavaizduoti fotografijose, kurias savo tyrimais pagrindė psichologijos mokslininkai, būtų
emocijų tipų matavimo rodikliai (neinterpretuojami faktai). Moksleivių atsakymų atitikimai
psichologijos mokslininkų pagrįstiems emocijų tipams leistų pamatuoti jų emocijų
atpažinimo dimensijos kokybę.

Galima naudoti ir ekspertų metodą, kai moksleivis įsivertina savo emocijų raišką

nurodytose dimensijose, pasirenkant atsakymus (rodiklius) į klausimus (požymius), o

7Šiame straipsnyje dimensija (dimension) – aspektas, “kampas”, kuriuo tiriamas/mąstomas reiškinys.

10

apmokyti ekspertai, kurie artimai pažįsta moksleivį (pvz., mokytojai), pateikia savo
įvertinimus apie moksleivio emocinės inteligencijos raišką ir gauti rezultatai sulyginami.
Galima ir kita dimensijų, požymių bei rodiklių klasifikacija.

Grįžtant prie knygos fizinio dydžio tyrimo objekto pavyzdžio, dimensijos (lot. matmuo),

nusakančios knygos fizinį dydį, būtų plotis, aukštis, storis, tūris ir svoris. Bet tyrėjas gali
apsispręsti tirti ir knygos žanrą (mokslinė, grožinė, istorinė ir t.t.), knygos turinio
sudėtingumą (lengvo, sunkaus), kokį pasaulėžiūros tipą reprezentuoja knyga ir t.t. Tuomet
knygos kaip tyrimo objekto pagrindiniai tyrimo parametrai išsiplėtos: šalia fizinio knygos
dydžio atsiras tokios dimensijos, kaip knygos žanras, knygos turinio sudėtingumas, jos
reprezentuojamas pasaulėžiūros tipas ir t.t. Tyrimo objekto dimensijų klasifikavimo pobūdį
lemia tyrimo tikslas.

Paskutinėms paminėtoms knygos dimensijoms pamatuoti jau reiks visai kitokių požymių

ir rodiklių. Akivaizdu, jie bus jau nebe kiekybiniai, bet kokybiniai. Pavyzdžiui, tiriant tam
tikros grupės žmonių laisvalaikį (tyrimo objektas), laisvalaikio dimensijos gali būti įvairūs
užsiėmimai: žvejyba, medžioklė, sportas, menas ir t. t. Žvejybos požymiais galėtų būti
poledinė žvejyba, tradicinė žvejyba, žvejyba iš valties ir t.t. Visų šių požymių rodikliais
galėtų būti žvejyba ežeruose, žvejyba upėse, žvejyba tvenkiniuose, žvejyba jūrose ir t.t.
Ežeras, upė, tvenkinys, jūra ir t.t. yra neinterpretuojami teorinio tyrimo kokybiniai rodikliai.
Empirinio tyrimo metu tyrėjas galėtų nustatyti, kokiuose vandens telkiniuose labiausiai
mėgstama žvejoti. Jei tyrėjas dar siektų išsiaiškinti, kokiuose vandens telkiniuose
respondentai dažniausiai žvejoja, reiktų paprašyti jų įvardinti tuos ežerus (upes, tvenkinius,
jūras). Tai leistų nustatyti, kokie vandens telkiniai dažniausiai lankomi.

Tyrimo konstrukto parametrai – dimensijos, požymiai ir rodikliai yra sąlyginiai.

Parametrų klasifikavimo atskaitos taškas (point of reference) priklauso nuo tyrimo tikslo: kas
norima nustatyti (išmatuoti)? Jei norime nustatyti, kur dažniau mėgstama žvejoti (žr.
aukščiau), tai rodikliai bus upės, ežerai, tvenkiniai, jūros ir pan.; požymis – vandens telkiniai;
dimensija – pvz., poledinė žūklė; tyrimo objektas – žvejyba. Jei norima nustatyti kuriuose
konkrečiai vandens telkiniuose dažniausiai žvejojama, rodikliai bus ežerų, upių, jūrų,
tvenkinių pavadinimai; požymiai – ežerai, upės, jūros, tvenkiniai; dimensija – vandens
telkiniai; tyrimo objektas – pvz., poledinė žūklė. Vadinasi, tyrimo konstrukto parametrų
klasifikavimo logiką lemia tyrimo tikslas.

Klasifikuojant tyrimo konstrukto parametrus labai svarbu juos diferencijuoti (lot. skaidyti;

skirti) taip, kad dimensijos, požymiai ir rodikliai tarpusavyje bendrai ir kiekvienas parametrų
tipas atskirai nesidubliuotų ir nepersidengtų vienas su kitu. Dimensijos turi aiškiai
reprezentuoti atskiras tyrimo objekto dalis, nesikartoti, nedubliuoti ir nepersidengti. Tokį
dimensijų diferencijavimą vadiname vertikaliu klasifikavimu. Kita vertus, ta pati taisyklė
galioja ir pagrindžiant atskirų tyrimo objekto dalių (dimensijų) požymius ir tų požymių –
rodiklius. Tik čia tokį diferencijavimą jau vadinsime horizontaliu klasifikavimu (1 lentelė).

Vadinasi, sudarant tyrimo konstrukto parametrų lentelę (1 lentelė) svarbu pagrįstai

tarpusavyje vertikaliai suklasifikuoti dimensijas ir horizontaliai požymius dimensijoje ir
rodiklius požymyje taip, kad jie nesidubliuotų ir tikrai reprezentuotų požymį (rodikliai) ir
dimensiją (požymiai). Teorinio tyrimo išvadose tyrėjas turėtų pagrįsti, kodėl jis tokiu būdu
suklasifikavo dimensijas vertikaliai ir požymius dimensijoje bei rodiklius požymyje
horizontaliai.

11

Švietimo tyrimams būdingi aukštesnio abstraktumo8 ir subjektyvumo kokybiniai požymiai

ir rodikliai. Todėl sukonkretinti abstrakčias tyrimo objekto matavimo dimensijas, požymius ir
rodiklius nėra paprasta.

1 lentelė. Knygos tyrimo konstrukto parametrai

Dimensijos

Požymiai

Rodikliai

Plotis

Ilgis

Centimetrai

Storis

Ilgis

Centimetrai

Aukštis

Ilgis

Centimetrai

Tūris

Ilgis

Centimetrai

Svoris

Sunkumas

Gramai

Knygos žanras

Grožinė
Mokslinė
Istorinė

?????
?????
?????

Reprezentuojamas
pasaulėžiūros tipas

Teistinė
Ateistinė

?????
?????

Kitos dimensijos?

Kiti požymiai

Kiti rodikliai

Matome (1 lentelė), tyrimo konstruktą nusako trys parametrai: dimensijos (numatomos

tirti objekto dalys), dimensijų požymiai ir požymių rodikliai. Dimensijos nusako svarbiausias
tiriamo objekto dalis. Požymiai parodo tos objekto dalies (dimensijos) raiškos intensyvumą:
stipriai - silpnai, garsiai - tyliai, siaurai - plačiai ir t.t. Rodiklis konkretizuoja požymį
konkrečiais matavimo skalės vienetais (centimetrai, vandens telkiniai, gramai, emocijų tipus
pagrindžiančios fotografijos ir t.t.). Fizinių reiškinių matavimo atveju tai tam tikra prasme yra
paprasčiau. Švietimo reiškiniuose žymiai sudėtingiau, nes reikia abstrakčių reiškinių
matavimą konkretizuoti neinterpretuojamais rodikliais. Paprastai magistrantui tai per
sudėtinga padaryti. Todėl magistrantas turi mokėti susirasti reikiamą mokslinę literatūrą ir ją
taip tyrinėti, kad suprasti ir surasti moksliniuose tekstuose tyrimo objektą nusakančius
parametrus.

Kita vertus, kaip minėjome, teorinis tyrimas nėra referatas (teksto atpasakojimas). Teorinis

tyrimas dėl to ir yra tyrimas, kad reikia surasti reikiamas mokslines publikacijas, palyginti,
kaip skirtingi mokslininkai matuoja ar siūlo matuoti konkretų tyrimo objektą, kokie yra vieno
ar kito matavimo būdo privalumai ir trūkumai konkrečiu tyrimo atveju, kokių mokslininkų ir
kodėl tokius tyrimo objekto matavimo parametrus savo darbe naudos
magistrantas/doktorantas, kokių ir kodėl tyrimo būdų netaikys, o kitus – taikys.

Teorinio tyrimo esmė – pagrįsti tyrimo objekto matavimo parametrus (dimensijas,

požymius ir rodiklius). Pagrįsti tyrimo objekto matavimo parametrai ir bus tyrimo konstrukto
parametrai, nes jie atspindės tyrėjo įdirbį konkrečios mokslinės teorijos srityje – idėjų rinkinį,
kuriuo bandys paaiškinti kodėl „kažkas atsitinka ar egzistuoja“. Tam būtina suprasti skaitomą
tekstą, jame rasti tuos teorinio tyrimo duomenis, kurie sudarys prielaidas pagrįsti tyrimo
konstrukto parametrus. Tyrimo konstrukto parametrai yra pagrindas tyrimo instrumentui
parengti.

8 Abstraktumas nereiškia nekonkretumo. Abstraktumas nurodo į tai, kad reiškinys egzistuoja asmens

sąmonėje, kas sukelia papildomų problemų jo konkretumui pagrįsti lyginant su reiškiniais, egzistuojančiais
išoriniame jutiminiame pasaulyje.

12

Tyrimo konstrukto dimensijos atstovauja tyrimo instrumento blokus, kuriais bus tiriamos

atskiros tyrimo objekto dalys. Dimensijų požymiai yra pagrindas klausimų (ar stebinių)
formulavimui. Tyrimo konstrukto požymis sufleruoja, ko reikia klausti (ar ką stebėti)
respondento veikloje ar elgsenoje, kad gauti duomenys leistų atsakyti į tyrimo problemą
(pagrįsti ar paneigti hipotezę). Požymis (klausimas) parodo, iš kurios tyrimo objekto
dimensijos vietos bus gaunami duomenys, kiek klausimas pagrįstas, siekiant atsakyti į tyrimo
problemą. Pvz., medikai, daug ką apie žmogaus sveikatos būklę gali sužinoti iš kraujo (imant
iš piršto – mažiau ką, imant iš venos – daugiau/svarbiau ką), bet mažai ką apie meningito
ligos buvimą ar nebuvimą. Tam mėginys imamas iš stuburo smegenų. Švietimo tyrimuose tas
pats – klausimai (arba stebiniai) parodo, iš kur tyrėjas „ima mėginius“ ir kiek tokie
„mėginiai“ yra perspektyvūs, suteikiant pagrįstus duomenis apie tai, ką mes norime sužinoti
savo empiriniais matavimais, atsakant į tyrimo klausimą.

Tyrimo konstrukto rodikliai sufleruoja, kokie turi būti klausimyne (ar stebėjimo lape)

atsakymai į atskirą klausimą, kad surinkti duomenys (atsakymai) leistų padaryti išvadą apie
atskiros dimensijos požymio raiškos dydį (stipriai - silpnai, daug -mažai ir t.t.). Aukščiau
minėjome, kad atskirą dimensiją (atskirą klausimyno dalį) gali nusakyti keli požymiai
(klausimai), o atskirą dimensijos požymį - keli rodikliai (atsakymai). Pavyzdžiui, matuojant
meilės reiškinį gali būti keletas rodiklių, kurie įrodo meilės buvimą ar nebuvimą.

Didžiausias iššūkis tyrėjui yra pagrįsti rodiklius. Rodiklis kaip minėjome yra

neinterpretuojamas faktas. Jei respondento atsakymą galima traktuoti ir vienaip, ir kitaip –
rodiklis (atsakymas) yra nepagrįstas. Pavyzdžiui, dažnai aprašant požymio „rodiklius“ jie
aprašomi tais pačiais požymiais, tik kitokio pobūdžio (tai klasifikavimo problema). Imkime tą
patį meilės reiškinį (tyrimo objektas). Jo dimensijos gali būti romantinė meilė, geidulinga
meilė ir t.t. Sakykim meilės požymius tyrėjas aprašo tokiais „rodikliais“ kaip dėmesingumas,
pagarbumas, paslaugumas ir t.t. Tačiau tokie rodikliai nėra neinterpretuojami. Kas vienam
respondentui gali būti pagarbos ženklas, kitam gali būti įžeidimas (pvz., vienas asmuo
flirtavimą gali traktuoti kaip pagarbos ženklą, kitas tą patį flirtavimą – kaip įžeidimą).
Klausimas turi būti keliamas toks: kas, kokie faktai yra dėmesingumo įrodymai? Čia būtina
rasti tokius įrodymus (rodiklius), kurie būtų neinterpretuojami ir rodytų tuos pačius
dėmesingumą, pagarbumą, paslaugumą ir t.t. Juk kai mes apie vieną žmogų sakome „jis/ji
dėmesingas/a“, o apie kitą – „jis/ji nedėmesingas/a“, tai tėra tik teiginiai, nuomonės, jei jie
nepagrindžiami nenuginčijamais įrodymais: jis/ji dėl jos/jo padarė „tai ir tai“. Tas „tai ir tai“
turi būti nenuginčijami, neinterpretuojami dėmesingumo įrodymai. Priešingu atveju tyrėjas
rodiklio lygmens parametro nepasiekia, o lieka požymio lygmenyje, nes dėmesingumas gali
būti tikras ir apsimestinas meilės požymis. Nota bene (lot. įsidėmėk): tyrimo konstrukto
parametruose ypač svarbu atskirti požymį nuo rodiklio. Pastarasis turi būti
neinterpretuojamas.

Apibūdinant rodiklius dažnai naudojama Likerto skalė arba jos interpretacijos. Tyrimų

konstruktų parametruose dažnai pasirenkamos penkių (visiškai sutinku, sutinku, nei sutinku,
nei nesutinku, nesutinku, visiškai nesutinku) ar net ribinių septynių rodiklių skalės (visada,
labai dažnai, dažnai, kartais, retai, labai retai, niekada). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai
tikslios matavimo skalės. Bet tokiomis jos tampa tik tada, kai tyrėjas aiškiai aprašo ir atskiria
vienus skalės rodiklius nuo kitų. Pvz., kuo skiriasi rodiklis „visiškai sutinku“ nuo „sutinku“?
Jei tyrėjas klaus respondentų, ar jie myli savo mamą, vienas pažymės „visiškai sutinku“, o
kitas – „sutinku“. Kuo skirsis tokie duomenys: „visiškai myliu“ nuo „myliu“? Ką jie duos
tyrėjui atsakant į tyrimo problemą? Turbūt labai sunku bus tyrėjui rasti tą ribą tarp „visiškos
meilės“ ir „meilės“, kita vertus, kokia prasmė ieškoti tokios ribos?

13

Jei tokia prasmę tyrėjas įžvelgia, tada jis turi aiškiai apibrėžti tuos skirtumus, kad visi

respondentai turėtų galimybę objektyviai įvertinti savo meilės mamai laipsnį ir atitinkamai
pažymėti atsakymą. Jei tokios rodiklių atskyrimo procedūros nebus padaryta ir respondentai
nematys, kas slypi po „visiškai sutinku“ ir kuo tai skiriasi nuo „sutinku“, tuomet tyrėjas
surinks nepagrįstus duomenis. Nepagrįsti duomenys veda į nepagrįstus tyrimo rezultatus ir
nepagrįstas išvadas. Magistranto tyrimui gal būt užtektų mažesnės rodiklių skalės: sutinku,
nesutinku, ir nežinau. Tai būtų paprasčiau ir pagrįsčiau.

Panaši situacija ir su dažnumo skale. Pvz., ką reiškia „dažnai“? Vienam respondentui tai

gali būti vienas kartas per savaitę, o kitam „dažnai“ – tris kartus per dieną. Jei tokie rodikliai
nebus aiškiai aprašyti bei atskirti vienas nuo kito ir respondentas nematys to atskyrimo,
surinkti duomenys bus visiškai chaotiški ir nieko nereprezentuos. Kitu atveju, pvz., kaip
respondentui atskirti tai, kuo skiriasi „kartais“ nuo „retai“? Jei toks atskyrimas neaprašytas –
galvos skausmas respondentui ir visiška nesėkmė tyrėjui. Tuo tarpu magistrantai (deja, ir ne
tik jie) labai mėgsta naudoti tokias skales, manydami, kad jei jie nurodo skaičius (kai 1
reiškia visiškai sutinku, 2 – sutinku ir t.t.), tai matavimas bus pagrįstas. Nieko panašaus.
Tyrimo konstrukto rodiklio lygmens parametrai (neinterpretuojami) turi padėti išvengti tokių
nesėkmių.

Rodiklių pagrįstumas vienas sudėtingiausių tyrimo iššūkių ne tik magistrantams (suprasti

ir surasti juos moksliniame tekste), bet ir kompetentingiems tyrėjams, kurie kuria tyrimo
metodikas. Dėl straipsnio apimties ribotumo mes čia neanalizuosime, kaip teisingai
operacionalizuoti požymius (klausimų/stebinių formulavimas) ir rodiklius (atsakymus), kad
jie neklaidintų respondentų ir pačio tyrėjo. Tai jau empirinio tyrimo dalies sritis, rengiant
pagrįstą tyrimo įrankį.

Tyrėjas, pildydamas tyrimo konstrukto parametrų lentelę visada turi sau užduoti

klausimus: „kas iš atskiros dimensijos požymių (klausimų) ir rodiklių (atsakymų), siekiant
atsakymo į tyrimo tikslą?“. Tai ne tik teorinio tyrimo pagrįstumo klausimas. Galima išskirti
daugybę požymių (tyrimo įrankyje užduoti daugybę klausimų) su juos reprezentuojančiais
rodikliais (tyrimo įrankyje nurodyti daugybę atsakymų), bet ar jie tikrai matuos tai, ką tyrėjas
nori pamatuoti? Kiekvienas požymis (klausimas tyrimo instrumente) turi keletą rodiklių
(atsakymų), kurie rodo požymio raiškos intensyvumą. Jei požymiai ir rodikliai pagrįsti, tai
surinkti duomenys reprezentuos pagrįstą vaizdą apie visas tyrimo konstrukte įvardintas
dimensijas. Tai savo ruožtu tyrėjui leis padaryti pagrįstas išvadas apie visą tyrimo objekto
būklę: pvz., vaikų motyvaciją, tėvų ar mokytojų požiūrį į kažką ir t.t.

Tyrimo konstrukto parametrai teoriniam tyrimui suteikia prasmę, tikslingumą ir struktūrą.

Prasmė leidžia geriau suprasti teorinio tyrimo paskirtį. Struktūra – ką pirmiau, o ką vėliau
ieškoti mokslinėse publikacijose ir leidžia suprasti koks iš vis yra teorinio tyrimo tikslas.

Diskusija ir išvados

Tyrimo konstrukto parametrai yra svarbus baigiamojo magistro darbo teorinio tyrimo

dalies kokybės gerinimo veiksnys. Svarbi priemonė gerinant tyrimo konstrukto kokybę yra
Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sandaros septinto lygmens deskriptoriai. Jų
taikymas rengiant studijų programas ir pastanga pasiekti deskriptorių reikalavimų lygį
baigiamuosiuose magistrų darbuose – svarbus sėkmingos tarptautinės studijų programos

14

akreditacijos veiksnys. Svarbi sąlyga tokiam tikslui pasiekti – studijų rezultatų teorijos
išmanymas ir mokėjimas ją taikyti studijų programų rengimo ir įgyvendinimo praktikoje.

Tyrimo konstrukto parametrų pagrindimas reikalauja glaudaus magistranto ir jo vadovo

darbo, atitinkamo jų ir kitų studijų programos dalyvių kompetentingumo. Magistrantas turi
pasižymėti atitinkamo lygio informacijos radimo mokslinėse duomenų bazėse, teksto
skaitymo, supratimo ir struktūravimo mokėjimais. Užsienio mokslinės kalbos (pagrinde
anglų) mokėjimas tampa būtina sąlyga, nes dauguma naujausios mokslinės literatūros
publikuojama anglų kalba. Pandemijos sąlygomis dar aktualesnis tapo dėstytojų ir studentų
mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis nuotolinio mokymosi sąlygomis. Visi
šie iššūkiai kelia naujus, aukštesnius reikalavimus baigiamųjų magistro darbų kokybei.

Tyrimo konstrukto parametrai – sudėtingas teorinio tyrimo elementas. Ypač sudėtingas

tyrimo konstrukto rodiklių pagrindimas, jų atskyrimas nuo kitų tyrimo konstrukto parametrų
– požymių. Svarbu ir pagrįstai klasifikuoti dimensijas vertikaliai (1 lentelė) bei požymius
dimensijose ir rodiklius požymiuose horizontaliai. Tyrimo konstrukto parametrai suteikia
teoriniam tyrimui prasmę, aiškesnę paskirtį, tikslą ir reikalavimus teorinio tyrimo turinio
(skirti nuo teorinio tyrimo ataskaitos) struktūrai – kokias tyrimo objekto dimensijas,
požymius ir rodiklius reikia pagrįsti teorinio tyrimo išdavoje. Tai leidžia sinchronizuoti
teorinį ir empirinį tyrimus, kuriant tyrimo instrumentą. Tyrimo konstrukto parametrai yra
pagrindas, kuriuo remiamasi konstruojant tyrimo instrumentą, renkant ir analizuojant
empirinio tyrimo duomenis.

Svarbus veiksnys gerinant magistrantų pasirengimą kokybiškai atlikti tyrimą yra

filosofinės studijos. Filosofinių tekstų skaitymas, jų supratimas, mokėjimas juos tikslingai
struktūruoti – būtina sąlyga, padedanti magistrantams geriau suprasti sudėtingus mokslinių
publikacijų tekstus, juos struktūruoti taip, kad teorinio tyrimo išdavoje rastųsi pagrįsti tyrimo
konstrukto parametrai. Filosofines studijas ir tyrimą jungiantis tiltas yra klausimas. Tiek
tyrimas, tiek filosofinės studijos moko tyrėją pagrįstai formuluoti klausimus.

Tyrimo konstruktas yra tyrimo objekto vaizdinys tyrėjo sąmonėje. Šio vaizdinio kokybę

lemia tyrėjo įsisavintos naujausios mokslinės žinios apie tyrimo objektą. Švietimo tyrimuose
tyrimo objektai yra sudėtingi, nes jie abstraktūs, įtakojami subjektyvios respondentų patirties,
todėl jų matavimas - sudėtingas procesas.

Literatūra

Adam, S. (2007). An Introduction to Learning Outcomes: A Consideration of the Nature, Function and Position

of Learning Outcomes in the Creation of the European Higher Education Area. Introducing Bologna
Objectives and Tools, (B 2.3-1), 1-24.

Bartosch, U. (2008). Bringing Transparency to the Faculties? The Qualification Framework in Action.

Educating for a Global World: Reforming German Universities Toward the European Higher Education
Area, HRK, German Rectors Conference, Bonn, 18-19.

Bloom, B., S. (1956). Taxonomy of Educational Objectives. Handbook I: The Cognitive Domain, New York,

David McCay Co., Inc.

15

Bloom, B., S., Engelhart, M., D., Furst, E., J., Hill, W., Krathwohl, D., R. (1956). Taxonomy of Educational

Objectives. Volume I: The Cognitive Domain, New York, McCay Co, Inc.

Bloom, B., S., Masia, B., B., Krathwohl, D., R. (1964). Taxonomy of Educational Objectives. Volume II: The

Affective Domain, New York, McCay Co, Inc.

European Competence Standards for the Academic Training of Career Practitioners (2016). NICE Handbook

Volume II (Eds. Schiersmann, C., Einarsdottir, S., Katsarov, K., Lerkkanen, J., Mulvey, R., Pouyaud, J.,
Pukelis, K., & Weber, P.). Barbara Budrich Publishers, Opladen, Berlin, Toronto

European Qualification Framework for Lifelong Learning (EQF). (2008). European Communities, Luxemburg:

Office for Official Publications of the European Communities.

Girnius J. (1946). Filosofijos pagrindai. (Gnoseologija). Tremtinių mokykla, Nr. 2, 45-67.

Herbart and Education (1994). The international Encyklopedia of Education. Second edition, vol. 5, BPC

Wheatons Ltd, Exeter.

Irvine, W., B. (2015). Aha!: The Moments of Insight That Shape Our World,Oxford University Press, USA

Kennedy, D. (2007). Writing and Using Learning Outcomes – A Practical Guide. Quality Promotion Unit,

University College Cork.

Kennedy, D., Hyland, A., Ryan, N. (2009). Learning Outcomes and Competences. Introducing Bologna

Objectives and Tools. (B 2.3-3), 1-18.

Merriam-Webster Dictionary. URL https://www.merriam-webster.com/dictionary/intellectual.

Merkys G. (2019). Profesinė magistrantūra kolegijose: nesitikėkime, kad karvė dar duos ir alaus... Mokslo

Lietuva, Balandžio mėn. 17 d.

Moon, J. (2002). The Module & Programme Development Handbook. Oxon: Routledge.

Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga. (2009). Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialus

leidinių biuras.

Profesinė magistrantūra: kokia ji turi būti Lietuvoje? (2018). Mokso Lietuva, 2018 m. Vasario mėn. 13 d.

Profesinė magistrantūra (2018). Mokslo Lietuva, 2018 m. Kovo mėn. 2 d.

Pukelis, K. (2009). Ability, Competency, Learning/Study Outcome, Qualification and Competence: Theoretical

Dimension. The Quality of Higher Education, No. 6, Kaunas, VMU, 12-35.

Pukelis K. (2009). Gebėjimas, kompetencija, mokymosi/studijų rezultatas, kvalifikacija ir kompetentingumas:

teorinė dimensija. Aukštojo mokslo kokybė, Nr. 6, Kaunas, VDU, 12-35.

Pukelis K. (2011). Study programme designing and renewal: learning outcomes paradigm. The Quality of

Higher Education, No. 8, Kaunas, VMU, 38-73.

Pukelis K. (2011). Studijų programų rengimas ir atnaujinimas: studijų rezultatų paradigma. Aukštojo mokslo

kokybė, Nr. 8., Kaunas, VDU, 38-73.

Pukelis K. (2021). Išmokimo lygių taksonomija: terminijos darninimas ir sisteminimas(spaudoje).

Pukelis, K., Smetona, A. (2011). Harmonization of the Educational Concept Learning Outcome in Lithuanian

Language. The Quality of Higher Education, No.8, Kaunas, VMU, 12-37.

Pukelis K., Smetona A. (2011). Švietimo sąvokos learning outcome darninimas lietuvių kalboje. Aukštojo

mokslo kokybė, Nr. 8, Kaunas, VDU, 12-37.

16

Pukelis, K., Smetona, A. (2012). Harmonising the Microsystem of the Educational Concept Competence. The

Quality of Higher Education, No., 9, Kaunas, VMU, 50-74.

Pukelis, K., Smetona, A. (2012). Švietimo sąvokos “Competence” mikrosistemos darninimas. Aukštojo mokslo

kokybė, Nr., 9, Kaunas, VDU, 50-74.

Pukelis K., Smetona A. (2014). Studijų kokybės terminų žodynas. Vilnius, VU, ISBN 978-609-459-364-2.

Oxford Advanced Learner's Dictionary (7th ed.),2005.

Savickienė, I. (2011). Evaluation Designing of Learning Achievements. The Quality of Higher Education, No.8,

Kaunas, VMU, 74-93.

Savickienė I. (2011). Studijavimo pasiekimų įvertinimo projektavimas. Aukštojo mokslo kokybė, Nr. 8, Kaunas,

VDU, 74-93.

Šalkauskis S. (1992). Fizinis lavinimas ir jo tikslai. Rinktiniai raštai. Pedagoginės studijos. Kn. 2. Vilnius,

Leidybos centras.

Summary

The Desk Research: Parameters of Research Construct

Kestutis Pukelis
Vytautas Magnus University
[e-mail]

In the article requirements for final master thesis in the context of European Qualification Framework for

Lifelong Learning (EQF, 2008) are discussed. Importance of concept learning outcomes for master thesis
quality (seventh EQF level) are presented. Role of main descriptors of learning outcomes – knowledge, skills
and competences for quality of desk research are discussed. Main elements of competence – knowledge, skills,
values, and attitudes are described and assigned to autonomy and responsibility dimensions.

Concept, purpose and aim of desk research are presented. Role of desk research for quality of final master

thesis is validated. Differences between concepts of research object and research construct are defined. Impact
of research construct parameters for quality of desk research content structure are shown. Parameters of
research construct – dimensions, criteria and indicators are defined and explained. Requirements for
classification of research construct dimensions vertically and criteria in the dimensions as well as indicators in
the criteria horizontally are presented.

Examples of formulating research construct parameters are presented. Examples of problems when

formulating research construct indicators and requirements for their formulation are discussed. Importance of
philosophical studies for desk research quality is emphasized. Questioning (skills to ask questions) is that one
what bridge philosophical studies and research. Importance of right enrolment requirements into master study
programmes, adjusted to EQF descriptors level 7, are noted.

View publication stats